Kaip pergales paversti gyvenimo būdu?

2013-02-27 ·
Kas tu - laimėtojas ar pralaimėtojas? Kokių patirčių tavo gyvenime daugiau - tų, kurias prisiminus kūnu perbėga šiurpuliukai, ar tų, kurias atsukus atminties juostą užvaldo slogios emocijos? Kai aplink visi tik skundžiasi savo liūdna šiandiena, tas, kuris save išdrįstų pavadinti laimėtoju, būtų mažų mažiausiai išvadintas pasipūtėliu, arogantišku išsišokėliu, kuriam, tikriausiai, ne visi namie. O ar apskritai įmanoma pergales paversti gyvenimo būdu?

Apie tai pasikalbėti pasikvietėme psichologijos mokslų daktarą, koučingo specialistą bei verslininką Marių Daugelavičių. Prisipažinsiu, jog šį žmogų mačiau pirmą kartą gyvenime, tad buvo įdomu ne tik susipažinti, tačiau ir išgirsti, ką jis pasakys šia įdomia ir kiekvienam savo tikslų siekiančiam žmogui aktualia tema.

Paskaita buvo skirta nekilnojamojo turto brokeriams, kurie dažnai turi vieną vienintelį tikslą - parduoti. Save, atstovaujamą kompaniją, kliento turtą, ilgalaikės partnerystės viziją ir dar daug kitų dalykų. Nekilnojamojo turto brokerio darbas kupinas iššūkių, tačiau vienas dalykas vienija visus - tu tiesiog privalai laimėti ir tą daryti nuolat. Arba pasitraukti. Kaip tokį nuolatinį sėdėjimą ant karštosios kėdės apibūdintų seminarą vedęs patyręs psichologas? Visi atsakymai - netrukus. 

Giriu už:
  • Kontraversišką požiūrį (psichologijos mokslų daktaras atvirai pripažino esantis "pozityvaus mąstymo" priešas);
  • Auditorijos įtraukimą (M. Daugelavičius publiką įtraukė į dvi diskusijas, kuriose skatino pasidalinti, kas yra pergalė bei kas yra pergalės "draugai");
  • Analitinę diskusiją (vietoj to, kad tik "bukai" užrašinėtų iš publikos jo adresu atskriejančius variantus, jis nuolat pasitikslindavo, ką variantą pateikęs žmogus turėjo mintyje, prašydavo pagrindimo).
Patobulinčiau:
  • Balso valdymą (40 žmonių auditorijos gale sėdinčiam tam tikrais momentais kildavo sunkumų, norint įsiklausyti į lektoriaus dėstomas mintis, tad tiek balso garsumą, tiek monotonišką intonaciją galima patobulinti, o taip pat įnešti balso tembro variacijų);
  • Pristatymo laiko planavimą (jei ne kaip kirviu nukirsta pabaiga, paskaitai rašyčiau bent 8-9 balus, tačiau, pasirodo, buvo pernelyg daug įsijausta diskutuojant su publika, tad nespėta pasidalinti antra, bet ne mažiau svarbia pranešimo dalimi);
  • Praktinių užduočių įtraukimą (kaip pripažino ir pats lektorius, medžiagą būtų daug lengviau įsisavinti, jei būtume spėję atlikti praktinių užduočių).
Komentaras.
Žmogus, kuris klaidingai formuoja savo kasdienius tikslus yra tiesiog pasmerktas pralaimėti. Kaip jums toks dūris į sėkmės psichologijos mokslo paširdžius, į kuriuos suplaukia pozityvaus mąstymo ir ambicingų tikslų kėlimo kraujas? Marius Daugėlavičius savo teiginį susiaurino iki auditorijai artimesnio: jeigu pardavėjas visada kels tikslą parduoti, tai, pagal statistiką, jis 9/10 kartų pralaimės. Dar daugiau, tie pralaimėjimai įsirašys į sąmonę, o kuo daugiau pralaimėjimų, tuo sunkiau bus laimėti paskui, nes žmogus tarsi supranta, kad pralaimėjimas - natūralu, o laimėjimas - kažkas ne tokio įprasto ir dažnai nutinkančio.

Psichologijos mokslų daktaras pateikia alternatyvą ambicingų tikslų kėlimui - kelti paprastesnius, smulkesnius, bet įgyvendinamus tikslus, o tos mažos pasiektos pergalės anksčiau ar vėliau taptų gyvenimo būdu. Tokie tikslai formuoja laimėtojo įpročius ir toks žmogus daug paprasčiau pasiekia pergalių ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, koncentracija į paprastesnius tikslus numalšina įtampą, kuri kiltų, jei tikslas būtų didelis ir ambicingas, o jo pasiekimas keltų abejonių. Taip žmogus nusimeta emocinį krūvį, o jau vien tai savaime gali būti traktuojama kaip pergalė.

Tad dar kartą klausiu - kas tu: nugalėtojas ar auka? Vidurio čia nėra. Arba tu susidūręs su kliūtimi ieškai racionalaus sprendimo, arba bukai trankai galvą į sieną, tikėdamasis ją pramušti. Prieš kiekvieną kietą kaktą anksčiau ar vėliau atsidurs dar kietesnė siena. Nors mano požiūris ir orientacija į didelius tikslus kardinaliai skiriasi nuo M. Daugelavičiaus siūlomos versijos, vis dėlto, turiu pripažinti, jog šio lektoriaus mintys privertė susimąstyti ir įvertinti savo įsitikinimus iš kitos perspektyvos. O teigiami pokyčiai būtent nuo to ir prasideda.

Įvertinimas: 7/10.



read more "Kaip pergales paversti gyvenimo būdu?"

Biblioteka: Thomas Stanley. "Milijonierius kaimynystėje"

2013-02-25 ·

Kas turėtų atsitikti, kad šalia jūsų įsikurtų milijonierius? Pats turėtum tapti milijonierium, žaibo greičiu atskrietų sąmojis. O jeigu taip vieną dieną į tavo dar sovietmečio laikų didybę menantį daugiabutį atsikraustytų iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis žmogus ir, jeigu ne gandai, apie jo turtus net nesužinotumėt?

Kaip vertintumėt tokį kaimyną? Vieni, be abejo, iškart uždėtų vagies, "žūliko" karūną. Kiti viską nurašytų sėkmei, maždaug, atsirado tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, gavo palikimą, laimėjo loterijoje, didelio čia daikto...  Treti iškart suabejotų jo turtais, nes nei drabužiai, nei vairuojamas automobilis toli gražu neprimena pasakos.

Lietuvoje populiariu, žinomu ar vertinamu žmogumi ar tiesiog žvaigžde dažniau vadinamas tas, kuris hiperbolizuotai demonstruoja savo prabangų gyvenimo būdą, nors tai gali būti tik iliuzija. Thomas Stanley knyga "Milijonierius kaimynystėje" apie kitokius turtuolius. Ne tuos, kurie bando pasišildyti įsivaizduojamos šlovės spinduliuose ar yra pasirengę išleisti paskutinius litus statuso atributams, o tuos, kurie tyliai ir oriai kaupė, kaupia ir kaups savo kapitalą.

Apie milijonierius postringauti populiaru buvo visais laikais. Thomas Stanley nuo savo pirmtakų ir pasekėjų skyrėsi tuo, kad su knygos bendraautoriumi Williamu Danko atliko išsamų tyrimą, kuriame apklausė įvairių profesijų atstovus, galinčius pasigirti vieną milijoną dolerių viršijančiu turtu bei išskyrė du turtingų žmonių tipus:

  • Sėkmingai kaupiantys turtą;
  • Nesėkmingai kaupiantys turtą.

Knygoje "Milijonierius kaimynystėje" puikiai atskleidžiami skirtumai tarp šių dviejų turtingų žmonių tipų bei išsklaidoma daugybė su turtingais žmonėmis susijusių mitų. Kaip pagrindinę savybę, kurią turi turėti žmogus, norintis sukaupti daug turto, Thomas Stanley įvardija gebėjimą elgtis su pinigais. Apie tai, kad reikia laikytis esminių dėsnių, kaip, pavyzdžiui, uždirbti daugiau, nei išleidžiate, jau kalbėjome ir "7 žingsnių į finansinę laisvę" straipsnių cikle. Šio bestselerio autorius skrodžia dar giliau - beveik kiekvienas iš sėkmingai kaupiančių turtą milijonierių visų pirma yra taupus ir moka skaičiuoti pinigus, derisi visada ir visur, kur tik gali.

Nori pakeisti savo finansinę situaciją? Keisk savo išlaidavimo įpročius! Turėdamas išsamius apklausos duomenis, Thomas Stanley detaliai išdėsto, kaip sėkmingai turtą kaupiantys milijonieriai renkasi automobilius, namus bei investavimo priemones. Be to, jie visiškai atsisako statuso atributų, tad vietoj blizgančių aksesuarų, aprangos detalių ar naujausio modelio automobilio, jų sąskaitose blizga didžiuliai skaičiai.

Dar viena įdomi įžvalga - profesijų sąrašai bei jų atstovų paskirstymas į sėkmingai bei nesėkmingai kaupiančiuosius turtą. Jei manote, kad gydytojai ar advokatai priklauso sėkmingųjų kategorijai - Thomas Stanley tyrimas rodo priešingus rezultatus. Dar daugiau - tikimybė, jog šių profesijų atstovams prasčiau seksis kaupti turtą yra dvigubai didesnė.

Ką turi turėti žmogus, norėdamas patekti į sėkmingai kaupiančiųjų turtą kategoriją? Kaip skiriasi turtingų žmonių išlaidavimo įpročiai? Kaip išmokyti savo vaikus teisingai elgtis su pinigais? Koks švietimo vaidmuo turto kaupime? Kokias didžiausias klaidas daro daug uždirbantys gerbiamų profesijų atstovai? Atsakymai į šiuos klausimus Thomas Stanley knygoje "Milijonierius kaimynystėje" paskatins persvarstyti ne tik milijonieriaus, tačiau ir turtingo žmogaus sampratą, kritiškai įvertinti tam tikras visuomenės brukamas vienadienes vertybes.

"Milijonierius kaimynystėje" - knyga, kuri ne milijonieriams, bet pasiryžusiems jais tapti padės rasti daug teisingų nuorodų šiame kupiname sunkumų, tačiau dosniai atlyginančiame kelyje, o iš jo išklydusiems milijonieriams rasti pamestą kryptį. Pinigai visada judėjo, juda ir judės iš nemokančių su jais elgtis kišenių  į kišenes tų, kurie išmano pinigų valdymo principus. Kurioje pusėje nori būti tu - to, kuris stebi ir pavydi turtingam kaimynui, ar to, kuris mėgaujasi savo gyvenimu be finansinių rūpesčių?

Įvertinimas: 9/10.

Kalendorinio pavasario sezoną "Bibliotekos" rubrikoje kitą pirmadienį (13-03-04) atidarys viena iš dažniausiai cituojamų knygų "Dešimtuke" - "Laimėti", kurią parašė buvęs tuo laiku didžiausio pasaulio koncerno "General Electric" vadovas Jackas Welchas. Ar dar liko joje įdomių vietų, kurių neapžvelgiau? Visi atsakymai - lygiai po savaitės.



read more "Biblioteka: Thomas Stanley. "Milijonierius kaimynystėje""

"10 stiklinių vandens" - I savaitė

2013-02-22 ·
Penktadienis, tad gurkšnis po gurkšnio ištuštinu jau ketvirtą stiklinę. Ne, ne kokio tauraus gėrimo, po kurio gyvenimas nusidažo kitomis spalvomis, o išsijungę savitvardos bei saiko saugikliai skatina elgtis žaismingai, nerūpestingai ir gal kiek valiūkiškai. Paprastai tokios akimirkos vėliau atsimenamos dėliojant fragmentinę mozaiką bei raustant dėl to, ką norėtum tarsi išrauti iš taip netolimos praeities.

Geriant vandenį potyriai kažkiek panašūs. Išties, 10 stiklinių per dieną tikrai užtenka tam, kad gyvenimo spalvų gama įgautų šviesesnių tonų, o sumažėjusi įtampa bei ją nukonkuravusi gera nuotaika suteiktų džiaugsmo ne tik mums, bet ir aplinkiniams. Tik, skirtingai nuo kitokių gėrimų, tas džiaugsmingas akimirkas norisi atsiminti dar ilgai.

Prieš tris savaites paskelbtas projekto anonsas pritraukė gausų būrį susidomėjusių: žmonės sveikino su iniciatyva žengti dar vieną žingsnį sveikesnio gyvenimo link, noriai dalijosi savo pastebėjimais bei pasiūlymais, pati idėja sulaukė gerokai daugiau populiarumo, nei anksčiau publikuoti straipsnių ciklai apie asmeninių finansų valdymą ar laiko planavimą, o pats projektas įkvėpė mano merginą nuo kito mėnesio atlikti tokį pat eksperimentą ir jį "Dešimtuke" aprašyti. Be to, "10 stiklinių vandens" sudomino ir visus pagrindinius naujienų portalus, kurių atstovai domėjosi, koks bus projekto formatas, aptariamos temos bei straipsnių publikavimo periodiškumas.

Vienas naujienų portalas netgi siūlė bendradarbiauti bei reklamuoti "Dešimtuko" projektą (dėl to, kol vyko derybos, dvi savaitės delsiau publikuoti savaitines apžvalgas), tačiau, kai vietoj žadėtos šio puslapio reklamos buvo pasiūlytas beteisis ir itin griežtai įpareigojantis vergavimas už labai simbolinį atlygį, bendrų planų teko atsisakyti. O tai tik išeis į naudą, nes šis projektas netaps marionete, kurią suinteresuoti asmenys galėtų tampyti už virvučių, formuoti jiems naudingą nuomonę ar reklamuoti savo produkciją.

"10 stiklinių vandens" - eksperimentas, kurį kiekvieną dieną išgyvensiu bei savo smegenų kertelėse tūnančiai informacijai apie vandenį leisiu tekėti mano asmeninės patirties upe. Juk ko verta "knyginė išmintis", jei ją sudėtinga pritaikyti realiame gyvenime arba ji tiesiog veikia kitaip, nei parašyta?

"10 stiklinių vandens" skaitliukas: 

Diena
Kiekis
01 diena
10
02 diena
10
03 diena
10
04 diena
10
05 diena
10
06 diena
10
07 diena
12
1 savaitė
72



Pirmas dalykas, kurio visą mėnesį stengsiuosi laikytis - kiekvieną dieną, nesvarbu, koks užimtas būčiau,  išgerti bent 10 stiklinių vandens, o esant galimybei ir daugiau. Kai pagalvojau, jog anksčiau gryno vandens išgerdavau geriausiu atveju vieną stiklinę, o kartais - nė vienos, tai labai įdomu stebėti, kokius pokyčius atneša dešimt kartų padidintas išgeriamo grynojo vandens kiekis.

Vienas iš pirmųjų pasikeitimų, kurie pradžioje sukėlė tam tikrų nepatogumų - tikslus išgerto vandens kiekio fiksavimas. Tam, kad nepasimesčiau, pradžioje susikūriau paprastą sistemą:

  • 2 stiklinės iš ryto (nuo to laiko, kai atsibundu iki darbo pradžios arba pusryčių);
  • 4 stiklinės per pietus (visą darbo dieną šiokiadieniais, arba tarp pusryčių ir vakarienės savaitgaliais);
  • 4 stiklinės vakare (grįžus iš darbo arba po vakarienės).
Tad dabar kiekvieną dieną į mobilų telefoną įsirašau tris skaitmenis, kurie ir simbolizuoja per šias 3 paros dalis išgertų vandens stiklinių skaičių, o vėliau juos perkeliu į specialiai šiam projektui sukurtą duomenų bazę. Vis dėlto, tie, kas moka atsidaryti "Excel" programą bei spausdinti kompiuterio klaviatūra, pilnai užteks paprasto šia programa sukurto dokumento.


Jei pirmasis pokytis buvo labiau momentinis ir mažareikšmis, tai kitas dalykas, kurį atradau pradėjus sistemingai ir mokslininkų bei dietologų rekomenduojamais kiekiais gerti vandenį buvo gerokai reikšmingesnis - sumažėjęs galvos skausmas ir tvinkčiojimas. Dirbu darbą, kuriame gausu bendravimo tiek akis į akį, tiek telefonu, todėl po kelių valandų intensyvių pokalbių sumažėja energijos kiekis, o kūnas siunčia pirmuosius nuovargio signalus. Be to, kabinetas biure šildomas pučiant orą iš kondicionieriaus ir taip išdžiovinant patalpoje esantį orą. Kai tokioje patalpoje būna nepakankamą vandens kiekį suvartojantis žmogus, po maždaug valandos jis pradeda jausti pirmuosius tvinkčiojimus, kurie ilgainiui pereina į vis stiprėjančius galvos skausmus. Ilgą laiką taip kankinausi ir aš manydamas, jog tai - streso ir/ar nuovargio pasekmė. Vis dėlto, pradėjus reguliariai gerti bent po 4-7 stiklines vandens darbo dienos metu šis simptomas visiškai išnyko!

Taip yra todėl, kad 85% mūsų smegenų audinių sudaro vanduo, o jo trūkumas ne tik atima energiją, tačiau ir sukelia ūmius galvos skausmus. Jei kūnas negauna pakankamai vandens, jis dehidratuoja ir negali normaliai funkcionuoti. Juk jei nelaistome gėlių, jos ne tik, kad nežydi, tačiau ilgainiui nuvysta. Panašiai vysta ir mūsų kūnas, tik tas ne iš karto pasimato vizualiai, daug greičiau tai atsispindi sutrikusioje sveikatoje bei pablogėjusioje savijautoje. Prisiminkite, jog esant didelei įtampai mūsų kūnas sudegina daug maisto medžiagų per trumpą laiką, tad norint kuo greičiau atsistatyti būtina išgerti kuo daugiau gryno vandens.

Pirmoji savaitė, o jau tiek daug pavyko pakeisti ir maloniai nustebti! Tai tik dar labiau skatina ir motyvuoja tęsti šią vandens kelionę. Kitą penktadienį (13-03-01) jūsų lauks ne mažiau azartiška, naujus pokyčius žadanti bei intriga ar pavyks laikytis plano "minimum 10 stiklinių vandens per dieną" apgobta projekto apžvalga.


read more ""10 stiklinių vandens" - I savaitė"

7 investuotojų tipai

2013-02-20 ·

Investavimas - mitais apgaubta veikla. Pagal 2012 m. pabaigoje atliktą tyrimą, investuojančių lietuvių skaičius nesiekia vieno procento. Vis dėlto, dauguma turi savo nuomonę ir dosniai ja dalijasi apie tai, ko niekada nėra bandę ir, tikėtina, niekada neišbandys.

Kodėl vieniems tai tampa lošimų alternatyva, antri prie šio žodžio mato ženklą "Stop", treti - pagrindinį kelią susikurti kapitalą, o ketvirtiems tai taip įprasta ir savaime suprantama, jog net būtų keista, jei būtų kitaip? Kokiu žmogumi turi tapti, norėdamas praktiškai įgyvendinti tą taip dažnai girdimą "pinigai daro pinigus" modelį?

Šiuos klausimus aš keliu ne pirmasis. Investuotojas, verslininkas bei daugybės knygų apie finansinio išprusimo lavinimą autorius Robertas Kiyosakis išskiria 7 investuotojų tipus. Šie tipai vienas paskui kitą sudėlioti ne be reikalo - norint atverti vartus į kitą investavimo lygį, reikia išmanyti jo principus. Be to, šis straipsnis - savotiškas testas kiekvienam iš jūsų, leisiantis atpažinti labiausiai charakterį apibūdinantį tipą. Smalsu? Tad nieko nelaukdami pradėkime!

7 investuotojų tipai


  1. Neturintys ką investuoti. Paprastai, didžioji dalis žmonių priklauso būtent šiai kategorijai. Šio tipo žmones atpažįstame pagal vieną požymį - jie išleidžia lygiai tiek (arba netgi daugiau), nei uždirba. Todėl prie neturinčių ką investuoti galime priskirti ir dideles pajamas gaunančius, bet itin prabangų gyvenimą mėgstančius žmones. 
  2. Mėgstantys skolintis. Tie, kurie mėgsta skolintis, tikėtina, jog nėra susipažinę su "7 žingsnių į finansinę laisvę" programa, kurios vienas pamatinių principų prieš pradedant taisyti savo finansinę sveikatą - nustoti skolintis. Kaip teigia Robertas Kiyosakis, tokie žmonės tiesiog nesugeba suvaldyti godaus vaiko savyje, kuris įtakoja išlaidavimo įpročius. Šio tipo atstovai iki galo ištuština savo kreditines korteles pirkiniams, kuriais galėtų pasipuikuoti prieš kitus, todėl dauguma juos klaidingai laiko turtingais. Vis dėlto, jų turimi įsipareigojimai dažniausiai gerokai viršija turto vertę. Ironiška, tačiau tokie žmonės lieka ištikimi savo gyvenimo būdui ir investuodami, nes pinigus investicijoms taip pat skolinasi. 
  3. Taupytojai. Priešingai nei mėgstantieji skolintis, taupytojai vengia bet kokios įmanomos rizikos. Žodis "investavimas" jiems kelia vienintelę emociją - baimę. Tokie žmonės ne tik nesiskolina, tačiau taupo pinigus naudodami minimalios rizikos priemones - dažniausiai terminuotą indėlį. Be to, jiems būdingas smulkmeniškumas. Taupytojas gali kelias valandas su pilnu pinigų "Maximos" maišeliu keliauti iš banko į banką (nors dabar kiekvieno banko ar kredito unijos už indėlį siūlomos palūkanos yra skelbiamos internete) siekdamas gauti bent viena šimtosios dalimi geresnį indėlio pasiūlymą. 
  4. Gudruoliai. Gudruolis - savybė, kuri yra tarsi lietuvių tautos bruožas. Paprastai, jei bent geriau, nei vidutiniškai išmanome vieną sritį, tai mus tarytum įgalina pasijausti visų sričių profesionalais, ekspertais, universalais, reikšti savo "kompetentingą nuomonę" ją argumentuojant nenuginkluojama "aš žinau, kad taip yra, tu man neaiškink" replika. Labai dažnai šių protingų bei kitose srityse išsilavinusių žmonių finansinis supratimas dar glūdi akmens amžiuje, jie gali prigalvoti milijonus priežasčių, kodėl investicijos paprasčiausiai neatsipirks, todėl renkasi paprasčiausią kelia - pasitikėti merdėjančia motinėle Sodra bei jos gera valia už kelerių ar kelių dešimčių metų. Šios kategorijos žmonės paniškai bijo suklysti, pasirodyti neprotingi, o tai užkerta visus kelius į sėkmingą investavimą. 
  5. Ilgalaikiai investuotojai. Turi panašumų su taupytojais, nes teisingai elgiasi su pinigais, išleidžia mažiau, negu uždirba, o skiriasi nuo jų tuo, kad aplink save mato gerokai mažiau priešų ir grėsmių. Nors ir renkasi mažiau rizikingas investicijas, tačiau kruopščiai atsirenka į ką investuos, įvertina riziką, turi ilgalaikio investavimo planą bei asmeninių finansų valdymo viziją. Jų tikslas - po truputį didinti savo turto vertę, o ateityje gyventi iš investicijų grąžos, todėl nesivaiko trumpalaikės sėkmės bei labiau orientuojasi į mažesnį, bet stabilų prieaugį. 
  6. Patyrę investuotojai. Nuo anksčiau minėtų investuotojų tipų šie žmonės skiriasi pirmiausia tuo, kad puikiai moka tvarkytis su savo pinigais. Jie nekarpo ausimis išgirdę žodžių junginį "pajamų/išlaidų žurnalas", nuolat atsakingai veda asmeninių finansų biudžetą, turi aukštą finansinį intelektą, be viso to, uždirba daugiau, nei išleidžia. Investuodami jie remiasi techninėmis analizėmis, todėl savo sprendimus gali pagrįsti racionaliais apskaičiavimais, o ne savo emocine reakcija į publikuojamas naujienas. Kadangi iššūkiai jiems - savaime suprantama proceso dalis, o baimę prarasti pinigus atstoja kruopšti kiekvieno sandorio analizė, juos nuolat lydi sėkmė.
  7. Kapitalistai. Pati rečiausia kategorija, kurios atstovai priklauso investavimo elitui. Jie valdo didžiules korporacijas, todėl kapitalą didina naudodami kitų žmonių laiką, pastangas bei pinigus. Kapitalistai kuria darbo vietas, taip užtikrindami pragyvenimą daugeliui žmonių. Be to, šiam tipui priklausantys žmonės investuoja į tokius finansinius instrumentus, į kuriuos vidutines pajamas, statusą ar investicinę patirtį turintys piliečiai investuoti paprasčiausiai negalėtų. 
Galiausiai, Robertas Kiyosakis apibendrina, jog norint būti 6 ar 7 tipo investuotoju, visų pirma reikia išaugti ilgalaikio investuotojo marškinėlius. Ir kiekvienas, kas bando apeiti šį tipą ir šoktelti laipteliu aukštyn, būna nubloškiamas prie 4 lygmens gudruolių - žmonių, kurie tiesiog įsivaizduoja žinantys geriau už kitus, tačiau niekada taip ir nepasiekiantys bent vidutinių investicinės veiklos rezultatų.
Investuotojas - skambus titulas, tačiau, kaip matote, jie lygiai tokie patys žmonės, kaip ir mes, tik šiek tiek kitaip supranta pinigų žaidimo taisykles. O kas trukdo mums jas suprasti? Niekas! Investavimas kaip ir gebėjimas spausdinti kompiuterio klaviatūra, išsivirti kiaušinienę ar pasakyti eilėraštį yra ne kas kitas, o įgūdis. O įgūdžius galima lavinti. Jei jaučiate, kad sutaupyti daugiau neišeis, uždarbio galimybės taip pat ne begalinės, o gyventi norisi geriau tiek dabar, tiek ateityje, pasidomėkite investavimu. Kuo uoliau tai darysite, kuo geriau suprasite investavimo pasaulio principus, tuo platesni horizontai atsivers.



read more "7 investuotojų tipai"

Biblioteka: Alice Schroeder. "Sniego gniūžtė"

2013-02-18 ·

Geriausias pasaulio investuotojas. Vien šie trys žodžiai sukausto dėmesį ir pradedame gaudyti kiekvieną žodį. Dauguma sako, kad investicijos - rizikingas dalykas, tad kaip reikia žaisti šį žaidimą, kad ant tavo stalo liktų daugiau, nei buvo iki šiol? Kaip sulipdyti tokią sniego gniūžtę, kuri įgavusi pagreitį virstų didžiuliu sniego kamuoliu?

Kitoks. Būtent šis žodis pirmiausia šauna į galvą prisiminus itin išsamią Warren Buffett, kurią knygos autorė bei buvusi draudimo analitikė Alice Schroeder įžvalgiai pavadino "Sniego gniūžte". Ir būtent tas Warreno Buffetto kitoniškumas taip patraukė Alice, jog ši paliko vykdančiosios direktorės pareigas "Morgan Stanley" ir visą savo laiką ir energiją skyrė žmogui, kurio asmenybės šydą magėjo praskleisti daugeliui - Warrenui Buffettui.

Tai, kad iš W. Buffetto gali išeiti visai neblogas investuotojas buvo galima nuspėti dar vaikystėje, kai, sulaukęs 11 metų jis pirmą kartą pirko akcijų. Kuriam vaikui šautų į galvą už saldainiams ar ledams išleidžiamus pinigus nusipirkti vertybinių popierių, kurių retas nei reikšmės nežino, nei veikimo nesupranta? Tik ne Warrenui. Nuo mažų dienų visus stebinęs analitiniu mąstymu bei išskirtiniais matematiniais sugebėjimais, W. Buffettas laisvalaikį leisdavo detaliai studijuodamas įvairiausių vertybinių popierių prospektus.

"Sniego gniūžtėje" taip pat išsamiai aprašomi Warreno santykiai su žmonėmis: šeima, verslo partneriais, mokytojais. Tėvas - investuotojas, JAV atstovų rūmų narys bei rimtų psichikos sutrikimų turinti ir į savižudybę linkusi motina. Būtent ji ir buvo viena iš priežasčių, kodėl dar nesulaukęs pilnametystės W. Buffettas nusprendė pakloti pamatus kuo greitesniam atsiskyrimui nuo tėvų. Jo bilietu į sėkmę buvo ne tik beatodairiškas domėjimasis akcijų rinkomis, tačiau ir pažintis su analitinio investavimo pradininku Benjaminu Grahamu, padėjusi suprasti, jog geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai šalia yra mokytojas, kuris veda į priekį.

Turbūt kiekvienam įdomu išgirsti bent keletą detalių iš šio investuotojo asmeninio gyvenimo. O jis buvo toks pat nenuspėjamas kaip ir akcijų rinka. Vaikystėje ir paauglystėje tikru moksliuku buvęs W. Buffettas, kaip ir reikėjo tikėtis, daug dailiosios lyties dėmesio nesulaukė. Galbūt dėl to, kad buvo kitoks ir mąstė kitaip, santykių su moterimis įsivaizdavimas taip pat kiek prasilenkia nuo tradicinės monogamijos. Nors beveik 50 metų buvo vedęs Susan Buffett, tačiau beveik visuomet mieliau laiką leisdavo tai vienos, tai kitos ilgametės draugės kompanijoje.

Tuos, kurie tikisi išgirsti Warreno Buffetto sėkmės paslaptį, teks nuvilti - kad ir kiek knygų būtų parašytą apie žymiąją investuotojo sistemą, kurią jis naudoja vertindamas įmones, kurias jo valdomas konglomeratas "Berkshire Hathaway" rengiasi pirkti, tačiau be Warreno įžvalgos, aštraus proto bei ilgametės patirties šiuos patarimus paversti bent jau iš dalies sėkminga kopija gali būti tiek pat sudėtinga, kaip atkartoti fantastinio filmo scenarijų realybėje.

Ką turi W. Buffettas, ko neturime kiekvienas iš mūsų? Kaip į jo romanus su kitomis moterimis reaguodavo žmona? Kaip keitėsi investuotojo požiūris į pinigus, taupumą, aukojimą bei vaikų auklėjimą metams bėgant? Kokia buvo labiausiai nepavykusi investicija? Kodėl šis žmogus skeptiškai vertina investavimą į technologines kompanijas? Kokia žinia apie Warreno sveikatos būklę per savaitę sudavė stiprų smūgį jo įmonės akcijų vertei? Kuo tapo Warreno vaikai? Apie visa tai ir daug kitų dalykų iki smulkiausių detalių pasakojama Alice Schroeder parašytoje Warreno Buffetto biografijoje.

"Sniego gniūžtė" - išskirtinė fenomenalaus žmogaus istorija, kupina nuopuolių bei pakilimų. Be to, tai puikus žingeidumo, atkaklumo, nuoseklumo bei tikros ilgametės lyderystės pavyzdys. Ar esi pasirengęs įdėti gerokai daugiau pastangų, kad tavo svajonės virstų realybe? Ar esi pasiryžęs žengti dar vieną žingsnį, kai jau atrodo, jog nebegali? Ar padarysi tai, ko reikia tavo tikslui pasiekti, kad ir kaip tai nemalonu tuo metu atrodys? Jis ne tik linksėjo galva, kai gyvenimas jam uždavė šiuos klausimus, jis buvo pasirengęs paaukoti viską, ko tik reikės sunkumams įveikti. O ką pasirinksi tu, kai kitą kartą negandos užklups?

Įvertinimas: 7/10.

Paskutinį vasario pirmadienį (13-02-25) kiek kitu kampu pažvelgsime į milijonierių gyvenimus. Thomas Stanley daug metų nagrinėjo turtingus žmones, jų elgesio su pinigais bei žmonėmis įpročius ir savo įžvalgas sudėjo į knygą "Milijonierius kaimynystėje". Kuo šie žmonės skiriasi nuo kitų? Laukite ir sužinosite.



read more "Biblioteka: Alice Schroeder. "Sniego gniūžtė""

7 patarimai norintiems pakilti karjeros laiptais

2013-02-15 ·
8 valandos. Mažiausiai tiek laiko kiekvienas iš mūsų praleidžia darbe. Tai, kad dauguma žmonių yra nepatenkinti savo darbu, atlyginimu, kolektyvu, vadovu, karjeros galimybėmis,  ar kitais su tuo susijusiais dalykais, visų pirma rodo, jog žmogus tinkamai savęs nerealizuoja. Labai dažnas atvejis, kai žmogus dirba tik dėl to, kad turėtų iš ko apmokėti sąskaitas, nusipirkti maisto ir tiesiog išgyventi dar vieną dieną. Tiems, kurie yra tokioje situacijoje, mintys apie kilimą karjeros laiptais gali prilygti naivumu dvelkiančiam tikėjimui Kalėdų seneliu. Tad už kurių durų yra tie laiptai į geresnį rytojų, meilę darbui ir visišką savęs realizavimą?

Populiariu posakiu "dirbu taip, kaip man moka" maskuojamas protestas tikrai nepadės rasti širdžiai mielesnio darbo. Retas darbdavys rizikuos skirti didesnį užmokestį darbuotojui, kuris dar neįrodė savo tinkamumo siūlomoms pareigoms. Kita vertus, labai dažnai girdime, kad reikia rasti savo tikrąjį pašaukimą, o tada pinigai patys ateis. Arba tai, kad reiktų susirasti mėgstamą veiklą ir daugiau niekada nereikės dirbti. Panašių lozungų yra tekę girdėti visiems, todėl šiandien pasidalinsiu tuo, ką pavyko suprasti nagrinėjant jau "Dešimtuke" minėto buvusio ilgamečio "General Electric" vadovo Jacko Welcho, keleto saviugdos tema rašančių autorių mintis bei remsiuosi savo asmenine patirtimi.

JAV gigantės "General Electric" buvęs vadovas Jackas Welchas klausiantiems "kaip pakilti karjeros laiptais?" duoda du patarimus:

  1. Demonstruokite gerokai lūkesčius viršijančius rezultatus bei kasdieniame darbe atlikite žymiai daugiau, nei iš jūsų tikimąsi.
  2. Nepridarykite bėdos savo viršininkui, kuris, norėdamas jus išsukti, turėtų pasinaudoti savo ryšiais ir padėtimi.
Tiems, kurie dirba taip, kaip jiems moka, tokie teiginiai gali sukelti prieštaringą reakciją, mat jų atliekamo darbo "niekas nepastebi", su jais "niekas nesiskaito", jų "nuomonės nepaiso", tad kam kažką daryti papildomai, juk vis tiek niekas nepasikeis, o, jei užsikrausi papildomos naštos, tai ilgainiui jos bus drebiama tiek, kad nebesugebėsi panešt, tiesa? Ir apskritai, viršininkas "privalo" daryti viską dėl darbuotojų, nes juk jūs dirbate jam. Ironiška, tačiau būtent toks požiūris ir trukdo išsilaisvinti iš įgrisusios kasdienės rutinos ir išmokti mėgautis darbu. O kaip reiktų galvoti, kad tai neliktų tik dar vienas perskaitytas straipsnis?

7 patarimai norintiems pakilti karjeros laiptais

  1. Išsiugdykite pozityvų požiūrį. Rašydamas apie 5 geidžiamiausias vadybininkų savybes minėjau, jog energija ir entuziazmas yra dvi labai svarbios kiekvienam, kuris bendrauja su žmonėmis. Pozityvus požiūris itin svarbus ir netgi būtinas tiems, kurie nori pakilti karjeros laiptais, nes, žiūrint paprastai, tie, kurie kyla viršun, turi būti pavyzdys tiems, kurie lieka apačioje. Koks tu gali būti pavyzdys kitiems, jei esi persismelkęs negatyvumu, nenoru atlikti tam tikrų užduočių, nes "tau nepriklauso" ar tiesiog nesimėgauji tuo, ką darai. Net ir nebendraudami su žmonėmis iš šalies, vis tiek bendraujate su žmonėmis savo kolektyve, todėl tie, kurie šalia savo profesionalumo taip pat geba savo gera energija bei  entuziazmu užkrėsti kitus, savo sėkmę pastveria sparčiau.
  2. Savo darbą suvokite kaip nuosavą verslą. Vienas didžiausių sėkmės psichologijos šviesulių amerikietis autorius Brian Tracy teigia, jog norint pasiekti paaukštinimo, į save reikia žiūrėti kaip į individualią įmonę, o į savo darbdavį - kaip į geriausią savo klientą. Kaip elgsitės su tuo, kurį vertinate labiausiai? Kokios kokybės paslaugas teiksite? Ar pasistengsite viršyti jo lūkesčius ir užsitikrinti tvirtą ir ilgametę partnerystę? 
  3. Būkite pastebimas. Kuriamas naujas projektas, gimė nauja idėja, buriama komanda užduočiai įgyvendinti - drąsiai siūlykitės į pagalbą, nelaukite, kol kas įbes į jus pirštą. Jei pačiam kyla naujų idėjų, kurios gali palengvinti paties ar kolegų darbą - aptarkite jas su tiesioginiu vadovu. Iniciatyvumas yra viena iš pagrindinių bet kokio masto vadovo savybių, todėl kuo dažniau ją demonstruosite, tuo didesnė tikimybė, jog svarstant galimus kandidatus į aukštesnes pareigas būsite prisimintas būtent jūs. 
  4. Nuolat mokykitės ir tobulėkite. Žmogus, kuris neišmoksta naujų savo srities dalykų, kuris papildomai nesidomi savo sritimi ir neskaito specifinės literatūros nestovi vietoje - jis eina atgal, kadangi dabar, kai informacija juda šviesos greičiu, gebėjimas bei noras domėtis tuo, kuo užsiimi ir skiria profesionalus nuo mėgėjų. Be to, kartais atradimai, mintys ar idėjos, kurios gimsta skaitant profesinę literatūrą, gali atverti naujus tiek savirealizacijos, tiek pasitenkinimo darbu horizontus.
  5. Gerbkite kompanijos vertybes ir taisykles. Kiekviena bendrovė turi savų taisyklių, kurių privalu laikytis. Tie, kurie maištauja ir įveda destrukciją ilgainiui netenka savo pozicijų, nes, kaip sako dauguma vadovų, geriau vieningai dirbanti komanda, nei puikius rezultatus demonstruojanti, tačiau darbinę atmosferą į šipulius sutrupinanti superžvaigždė. Dar viena taisyklė, kurios privalu laikytis - subordinacija. Jei knietės iškilusius klausimus spręsti ne su savo tiesioginiu vadovu, bet su dar aukštesnio rango vadovybe, galite būti tikras, jog toks elgesys anksčiau ar vėliau turės neigiamų pasekmių.
  6. Nenuleiskite rankų susidūrę su sunkumais. Dažna pozicija šiais laikais - kupina iššūkių, įtampos, streso, o nuo šių savybių neatsiejamas veiklos rezultatų bangavimas. Kiekvienam pasitaiko pakilimų ir nuopuolių, tad labai svarbu neprarasti koncentracijos, neiškrypti iš ritmo, nepasiduoti momentinės nesėkmės efektui. Kaip teigia pardavimų ekspertas Darius Pietaris, tikras profesionalas visada padaro ne tik tai, ką geriausiai moka, bet ir tai, ko reikia. Gebėjimas atsistoti suklupus ir žengti į priekį tikrai neprasprūs pro sprendžiančiųjų dėl jūsų ateities akis.
  7. Siekite karjeros aukštumų. Atrodytų savaime suprantama, tačiau tam, kad pakiltumėte karjeros laiptais, jūs visų pirma turite to norėti. Yra tekę matyti keletą pavyzdžių, kai žmonės, kurie jau, atrodytų, pasiekė viską savo darbe ir galėtų kilti karjeros laiptais, nes turi daugiau žinių net ir už tuos, kurie stovi aukščiau, tačiau jie mieliau renkasi ir toliau dirbti sau puikiai žinomą, įvaldytą ir, tikėtina, mėgstamą darbą, nei priimti iššūkį žengti pirmyn. Vis dėlto, vien ambicijų nepakaks. Jei nesilaikysite 6 aukščiau duotų patarimų, tai noras žengti pirmyn gali būti palaikytas arogantišku, o jums parodyta durų kryptin.

Mano patirtis: Per savo karjerą yra tekę susidurti su visų 7 patarimų praktiniu pritaikymu. Tam tikri dalykai, mano nuomone, tiesiog yra įgimtos arba anksti išugdytos savybės: aktyvumas, noras tobulėti, mokytis, gebėjimas greitai priimti informaciją. Be abejo, šios savybės gali pridaryti ir bėdų, nes dėl pernelyg didelio aktyvumo ir tam tikrų organizacinių subtilybių nežinojimo yra tekę pažeisti subordinaciją, o tai vėliau kainavo gerus santykius su būsimu tiesioginiu vadovu. Be to, kartais tenka balansuoti ant ribos, kai asmeninės ambicijos tam tikra dalimi ima viršų. Vis dėlto, kadangi nėra tobulo darbuotojo, tai kiekvienas vadovas renkasi tinkamiausių savybių derinį turintį kolegą iš tų, kurie tuo metu yra.

Gyvenimas kupinas pasirinkimų. 8 valandas darbe galima tiesiog atsėdėti, o galima išsikelti naujų iššūkių ir pasidžiaugti juos įveikus. Galima nuolat keiksnoti vadovą, aplinką, valstybę, o galima padaryti daugiau, nei tikimąsi ir sulaukti malonaus įvertinimo. Mes kiekvieną akimirką renkamės, todėl, jei dienos pabaigoje galėsite teigiamai atsakyti į klausimą "ar tai, ką aš nuveikiau šiandien man padės tapti geresniu darbuotoju?", netruksite būti pastebėti ir tik laiko klausimas, kada žengsite dar vieną žingsnį link to, ko siekiate.



read more "7 patarimai norintiems pakilti karjeros laiptais"

3 asmeninių finansų biudžeto vedimo būdai

2013-02-13 ·
Apie būtinybę žinoti, kur dingsta pinigai rašomos knygos, vedami seminarai, patarimų šia tema nešykšti ne tik ekonomistai, bet ir populiarumo besivaikantys portalai, tačiau paprastam žmogui natūraliai kyla klausimas - kas man iš to? Dažnas man paprieštarautų, motyvuodamas, jog gyvena nuo algos iki algos, tad ar su biudžetu, ar be, išleis viską iki paskutinio cento. Suabejočiau. Asmeninė patirtis rodo, jog pradėjus planuoti savo asmeninių finansų biudžetą, sutaupyti pavykdavo daugiau, nei iki tol. Kaip to pavyko pasiekti?

Praėjusią savaitę aprašiau 3 pajamų/išlaidų žurnalo vedimo metodus. Simboliška, tačiau šiandien pateiksiu 3 būdus vesti asmeninių finansų biudžetą nuo paprasčiausio iki sudėtingiausio, tad kiekvienas pagal savo finansinio išprusimo lygį galės pritaikyti šią naudingą informaciją. Praėjusį kartą kiekvienam iš 3 pajamų/išlaidų žurnalo vedimo variantų naudojome skirtingas priemones: žymėjimą popieriuje, kompiuteryje bei mobiliajame telefone. Šįkart būsime vieningi - visiems būdams naudosime kompiuterį, tik skirsis biudžeto detalumas.

1. Pirminis biudžetas.

Pliusai: puiki galimybė pradėti ne tik stebėti savo pajamas/išlaidas, tačiau ir planuoti;
Minusai: trūksta detalių, vaizdas pernelyg bendrinis;
Kaip tai veikia: sukuriame 4 kategorijas: vieną - pajamų (atlyginimas) ir tris išlaidų (būtiniausios išlaidos, įsipareigojimai, kitos išlaidos). Pagal pajamų išlaidų žurnalą suplanuojame, kokio dydžio suma kiekvienai iš kategorijų bus skirta, o po mėnesio įvertiname, kaip sekėsi laikytis plano.
Komentaras: Kad ir kaip to norėtųsi dažniau, retam iš mūsų pajamos įplaukia dažniau, nei dukart per mėnesį, todėl detaliau skirstyti pajamas prasmė menka. Prie būtiniausių išlaidų priskirčiau tas, be kurių tikrai neįmanoma apsisukti: išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams, kelionei į darbą, higienai. Be visų kitų išlaidų (su retomis išimtimis) galima išgyventi. Kitoje - įsipareigojimų - kategorijoje  reiktų sudėti visų turimų vartojimo (vartojimo kreditai, lizingai, kreditinės kortelės, studijų kreditai, būsto paskola) įmokų sumą. Paskutinė kategorija ir sukelia daugiausiai sunkumų, nes praktiškai viskas, kas nepapuola į pirmąsias dvi kategorijas, turėtų patekti į trečiąją, o joje toli gražu ne visada ir ne viskas yra tiek svarbu, jog būtinai reiktų tą pirkti akimirksniu. Užduotis bet kuriuo atveju yra paprasta - kad pajamos būtų didesnės už išlaidas.

2. Išsamus pajamų/išlaidų biudžetas.


Pliusai: daugiau konkretumo, todėl lengviau planuoti biudžetą;
Minusai: daugiau laiko skirtingų kategorijų analizei, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti per sudėtinga;
Kaip tai veikia: tiek pajamoms, tiek išlaidoms sukuriame tiek kategorijų, kiek reikia. Biudžetą sudarome pagal tai, kiek preliminariai gauname/išleidžiame pagal pajamų/išlaidų žurnalą.
Komentaras: vien pajamų kategorijų gali būti beveik 10: atlyginimas, papildomas darbas, grąžinamos lėšos (pvz., iš VMI), grąžinamos skolos, palūkanos, šeimos narių ar giminaičių skirti ar įvairiomis progomis dovanoti pinigai ir t.t. Išlaidų skirstymas - labai subjektyvus dalykas, tačiau vargu, ar išvengsite išlaidų transportui, maistui, asmeninei higienai, komunaliniams mokesčiams, dovanoms ir, jei turite tokių, įsipareigojimų mėnesio įmokoms. Kiekvieną iš kategorijų būtų galima skaidyti dar smulkiau: pvz., maistą į produktus, gėrimus,  užkandžius, pietus, viešojo maitinimo įstaigose išleistus pinigus, ir t.t. Žodžiu, galima skirstyti taip smulkiai, kaip tik norisi. Tokiu atveju planuoti biudžetą gerokai lengviau, nes, jei nuspręsite, jog kavinėse šį mėnesį galite išleisti iki tam tikros sumos, tai mažiausia, ką ta suma pasieks, kai ją pamatysite kas savaitę stebėdami, kaip sekasi laikytis plano, bus paskatinimas susimąstyti ir arba pasidžiaugti, arba kritiškiau įvertinti neplanuotas išlaidas.


3. Išsamus pajamų/išlaidų bei mokėtojų/gavėjų biudžetas.

Pliusai: itin didelis konkretumas ir aiškumas;
Minusai: atima daug laiko, sudėtinga priprasti, neturint tinkamų programų gali pasirodyti atgrasiai;
Kaip tai veikia: kaip ir prieš tai minėtam metodui, sukuriame tiek pajamų ir išlaidų kategorijų, kiek reikia. Dar daugiau - sukuriame tiek mokėtojų bei gavėjų, kiek mums sumokėjo arba pas kuriuos mes išleidome savo pinigus.
Komentaras: Tai gali pasirodyti tarsi beprotybė, tiesa? Kurių velnių man žinoti, kiek aš, tarkim, praėjusį spalį išleidau "Maximoje"? Vis dėlto, galima eiti ir dar giliau - kiekvienai operacijai (kitaip sakant, kiekvieną kartą gavus ar išleidus pinigų) priskirti ne tik pajamų/išlaidų kategoriją, ne tik mokėtoją/gavėją, tačiau ir sąskaitą bei mokėjimo būdą. Tiems, kam reikia itin didelio tikslumo, toks būdas tiks, nors man labai sudėtinga suprasti, koks tikslas riboti, tarkim, pinigus, kuriuos aš išleidžiu konkrečioje parduotuvėje. Na, nebent aš ten išleidžiu nedovanotinai daug ir noriu išleisti mažiau. Kartais tenka girdėti, jog žmogus norėtų sumažinti vienoje ar kitoje parduotuvėje ar kavinėje išleidžiamų pinigų sumą. Tokiu atveju šis biudžeto vedimo metodas - kaip tik jam!

Teisybės dėlei noriu pasakyti, jog pats biudžetas savaime nesumažins jūsų išlaidų ir nepadidins pajamų. Tam, kad padidėtų atotrūkis tarp to, ką gaunate ir to, kas iškeliauja iš kišenės, reikia uoliai ir stropiai vesti pajamų/išlaidų žurnalą, kritiškai įvertinti kiekvieną operaciją, ieškoti sprendimų, kaip atsisakyti nereikalingų išlaidų bei suplanuoti realų biudžetą kitam mėnesiui. Iš patirties galiu pasakyti, jog pradžioje visada kyla pagunda pernelyg gerai įvertinti savo būsimą elgesį su pinigais, todėl dažniausiai pirmus mėnesius, didele dalimi dėl neracionaliai suplanuoto biudžeto, galimi prasilenkimai tarp "norėjau" ir "yra". Vis dėlto, jei tai taps įpročiu kas savaite įvertinti savo finansinę to mėnesio būklę ir imtis reikalingų veiksmų - ilgainiui bus galima atrasti resursų ten, kur anksčiau atrodė neįmanoma.

Asmeninių finansų valdymas gali atrodyti nuobodus, sudėtingas, daug laiko ir apmąstymų reikalaujantis užsiėmimas. Žvelgiant į savo finansinį veidrodį gali apimti panašus jausmą į tą, kuris sukyla stebint gerokai pro šalį traukiantį, bet savo vokaliniais gebėjimais itin pasitikintį scenos naujoką ar erotinę filmo sceną, kai kambaryje kartu yra tėvai. Vis dėlto, jei darbui skiriame 8 valandas per dieną, skirkime 1 valandą per savaitę tam, kuo mus tas darbas aprūpina. Nes tik aiški diagnozė gali padėti pakeisti situaciją.



read more "3 asmeninių finansų biudžeto vedimo būdai"

Biblioteka: Spencer Johnson. "Kas paėmė mano sūrį?"

2013-02-11 ·
Lietuvos nepriklausomybė ir išsilaisvinimas iš Sovietų Sąjungos gniaužtų prieš daugiau nei 20 metų ne kiekvieną privertė šokinėti iš džiaugsmo, kai nutilo vienybę liudijančių dainų akordai bei išblėso pirminė euforija. Ironiškai graudu, kai daugelis vyresnių nei keturiasdešimties metų sulaukusių žmonių pastaruosius du dešimtmečius gyvena pagal buvusios santvarkos dėsnius, o ašaros tarsi sunkiasi akyse supratus, jog Didžiosios tėvynės suformuotas požiūris juos lydės iki paskutinio atodūsio. Kaip atsikratyti praeities laikų nostalgijos bei žengti koja kojon su čia ir dabar vykstančiais pokyčiais?

Spencer Johnson alegorinis pasakojimas "Kas paėmė mano sūrį?" - visai ne apie mūsų tautos realijas. Ši daugelio įmonių vadovų palankių įvertinimų susilaukusi knyga tiks ne tik "Rokiškio sūrio" darbuotojams. Kas sieja sūrį, įmonių vadovus bei Lietuvos valstybę ir jos žmones? Pokyčiai!

Visai nenuostabu, jog savo rašytojo karjerą Spenceris Johnsonas pradėjo nuo vaikams pritaikytų biografijų rašymo, iš kurių dienos šviesą išvydo 15 knygų. Vėliau šis diplomuotas psichologas į pagalbą pasitelkė vadybos konsultantą bei knygų autorių Keną Blanchardą ir taip gimė "Vienos minutės vadybininkas". Tarp dviejų minėtų projektų įsiterpė ir mūsų šiandien aptariama knyga "Kas paėmė mano sūrį", kurią vaikai skaitys kaip nuotaikingą ir pamokančią pasakėčią, o suaugę atpažins aštriausius savo charakterio kampus, gaus patarimų, kaip juos gludinti.

"Kas paėmė mano sūrį" - knyga, kurioje pasakojama keturių veikėjų istorija, jų gebėjimas prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos bei rasti palankiausią sprendimą. Keturi skirtingų charakterių peliukai kasdien vis keliauja pasiimti jiems skirtą sūrio davinį. Ilgainiui jie pripranta prie šios prabangos ir ne tik, kad nustemba, kai vieną kartą sūrio nebelieka, bet ir reaguoja labai emocionaliai: vienas pradeda piktintis, nes sūris - jo ir tik jam jis priklauso, tad kas gali taip įžūliai elgtis su jo turtu, kitas - svarsto, ar sūrio nebuvimas laikinas, ar gerieji laikai baigėsi, dar du negalvoja ir nesvarsto, o ieško naujų sūrio klodų labirinte.

Kaip parodo tolesnė šios istorijos tęstis, labiausiai laimi tie du peliukai, kurie matydami nepalankią situaciją stengiasi ieškoti ne kaltųjų, o sprendimų ir uoliai naršo vis naujas labirinto kerteles su vienintele viltimi - rasti sūrio. Tuo tarpu kiti du, daugiausia įtakojami vieno užsispyrusio ir kategoriško peliuko, kasdien kartoja savo kelionę ten, kur sūrio jau nebėra, o kiekviena diena skatina ne ieškoti kelių, bet vis labiau kaltinti tuos, kurie atėmė tai, kas, kaip klaidinga manoma, jiems priklausė. Galiausiai lankstesnis ir mažiau kategoriškas peliukas palieka savo negatyvųjį draugą jam gerai pažįstamoje labirinto vietoje ir iškeliauja ieškoti neatrastų sūrio horizontų. Ir randa. O radęs pamato ne tik gausybę naujų bei iki šiol neragautų sūrio rūšių, tačiau ir du kitus peliukus, kurie šia sūrio oaze mėgaujasi jau seniai.

Spencerio Johnsono pasakojimas puikiai iliustruoja ir pradžioje minėtą sovietinio mąstymo liekaną, kuri nuolat pasireiškia žodžių junginiais "man turi duoti", "man priklauso", "valdžia privalo", be to, parodo, koks galas gali laukti tų, kurie nesistengia ieškoti sprendimo, nes pernelyg daug laiko ir pastangų skiria bereikšmėms kaltojo paieškoms.

Kaip elgtis susidūrus su pokyčiais? Į ką atkreipti dėmesį? Kaip analizuoti save ir rasti atsakymus į nerimą keliančius klausimus? Koks požiūris veda į pražūtį? Kiek įtakos mūsų veiksmams turi principai bei kokios tokių veiksmų pasekmės? Šie klausimai - vieni iš pagrindinių, aplink kuriuos ir sukasi ši vaizdinga Spencerio Johnsono alegorija.

"Kas paėmė mano sūrį" - istorija, kuri aktuali kiekvienam iš mūsų bet kokiu laiku. Nereikia krizės, kad įvyktų pokyčiai. Nereikia pasiekti dugno, kad vėl startuotum su nauja energija. Nereikia prieiti liepto galo, kad surastum kryptį. Dabar kaip niekada anksčiau gyvename laikais, kai viskas keičiasi žaibišku greičiu. Ir tik tie, kuriems pavyks žengti koja kojon su pokyčiais, sugebės kaskart atrasti savo sūrio slėptuvę iš naujo.

Įvertinimas: 8/10.

Kitą pirmadienį (13-02-18) apžvelgsiu vieno turtingiausių žmonių - Warreno Buffetto biografiją, kurią parašė Alice Schroeder bei pavadino "Sniego gniūžte". Kokiu žmogumi reikia būti, jog taptum geriausiu pasaulio investuotoju? Atsakymas į šį ir daug kitų klausimų jau kitą pirmadienį.



read more "Biblioteka: Spencer Johnson. "Kas paėmė mano sūrį?""

Traukos dėsnis praktiškai (2) - Po 3 metų

2013-02-08 ·
Prieš beveik 3 metus pasidalinau asmenine patirtimi, kaip man sekėsi išbandyti traukos dėsnio galią. Motyvai labai paprasti ir aiškus - jei traukos dėsnis yra vienas iš pamatinių sėkmės psichologijos akmenų, kurio veikimo jėgą aprašo tūkstančiai autorių, sukami filmai, dėstomos paskaitos ir rengiami seminarai, tai jis iš tiesų turėtų veikti. Arba jie visi - apsišaukėliai.  

Tuomet minėjau, jog visą mėnesį bandžiau pritraukti du dalykus: vieną iš profesinės srities, kitą - iš asmeninės. Išbandžiau įvairius traukos dėsnio metodus: vizualizacijas, smulkiai mano siekiamus dalykus apibūdinančio įrašo klausymą, pozityvias afirmacijas, visas šias priemones taip pat pastiprinau tikslingais ir link rezultato turinčiais vesti veiksmais, kad nebūčiau tik naivus svajoklis, o veikiau - motyvuotas siekėjas.

Ir vis dėlto, pritraukti tų dalykų nepavyko. Tuo laiku svarsčiau apie tai, jog galbūt vieno mėnesio tokiam pritraukimui - per mažai. Nuo tos dienos, kai aprašiau šį eksperimentą jau praėjo beveik 3 metai. Gal toks laikas - pakankamas? O gal susidūręs su pirmąja nesėkme nėriau į krūmus neatsigręždamas, panosėje burnodamas apie paikus "amerikoniškus" išsigalvojimus?

Toli gražu. Paradoksalu, tačiau būtent eksperimentas su traukos dėsniu davė pradžią sistemingam ir jau tris metus trunkančiam tikslų siekimui pagal asmeninę ir nuolat tobulinamą programą. Norint ją aprašyti vieno straipsnio ar kelių straipsnių ciklo tikrai neužtektų, tad apžvelgsiu tik tą dalį, kuri susijusi su traukos dėsniu.

Pradėsiu nuo vizualizacijų. Anksčiau naudota vizualizacijų lentelė buvo šiek tiek patobulinta, beje, dabar ji yra ne tik ant šaldytuvo, bet ir ant kompiuterio darbastalio, o mažesnis jos variantas - piniginėje. Susidaro toks vaizdas, jog, kad ir kur bebūčiau, tas koliažas nuolat pakliūna į mano akiratį.

Be to, šalia vizualizacijų atsirado gerokai aiškesnis norimo dalyko apibrėžimas, konkrečių savybių aprašymas. Dar daugiau - prie kiekvieno iš norimų pritraukti dalykų yra aiškus ir konkretus planas, kurio kiekvienas laiptelis turi datą, iki kurios į jį turiu įkopti. Tai labai padeda pasitikrinti, ar siekiamas dalykas iš tiesų man reikalingas bei konkrečiai suvokti, kokius veiksmus reikės atlikti norint pasiekti kiekvieną iš tarpinių stotelių.

Vietoje to, kad sekčiau savo progresą kiekvieną dieną, dabar kiekvienos savaitės pabaigoje skiriu valandą nuveiktų darbų įvertinimui bei tolimesnių veiksmų suplanavimui. Juk ne kiekvieną dieną pats imiesi tam tikrų dalykų, kurie veda tave tikslo link.

Beje, atsisakiau siekiamą dalyką apibūdinančio įrašo klausymo. Norėdamas suteikti peno ausims ir protui, mieliau renkuosi audio knygą. Taip pat šiek tiek sumažinau pozityvių afirmacijų vartojimą, nes, galima sakyti, jog dar nesu iki galo įsitikinęs jų veiksmingumu. Tiesa, daugelis sėkmės psichologijos mokytojų mini šio metodo galią, tad labai galimas daiktas, jog po dar kelių metų parašysiu, kaip pozityvių afirmacijų vartojimas įnešė tam tikrų pokyčių į mano gyvenimą.

O dabar - linksmiausioji dalis. Juk skaityti traukos dėsnio pritaikymo būdus ir neperskaityti apie pasiektus rezultatus yra beveik tas pats, kas stebėti spektaklį iš rūbinės. Rezultatus pabaigai pasilikau ne be reikalo, nes prieš gerą pusmetį atsivertus pačią pirmą ir būtent šiam eksperimentui sukurtą duomenų bazę, aiktelėjau iš nuostabos: mergina, su kuria jau daugiau nei metus lipdome santykių tvirtovę atitinka visus tuo metu keltus pagrindinius išvaizdos, asmenybės bei charakterio savybių reikalavimus. Na, jei neskaitant to, kad yra 1 centimetru žemesnė, nei tuo metu norėjau. Toks atradimas paskatino pasiknaisioti ir po vėlesnių duomenų bazių aruodus. Siurprizai tesėsi ir toliau - pavyko pritraukti norimą uždarbį, automobilį, išsiugdyti įprotį, kurį nesėkmingai bandžiau prisijaukinti visų 3 "Dešimtukų" metu - skirti 1 valandą per dieną saviugdos audio knygų perklausai. Tik 3 įmonių grupei vis dar nevadovauju, nors pagal prieš tris metus kurptą planą man šiam tikslui įgyvendinti dar liko 2 metai. Teks pasidarbuoti iš peties!

Įkvėptas tokios sėkmės dar tvirčiau patikėjau šia sistema, o tai davė vaisių - pernai pasiekiau 6/7 kategorijų metinius tikslus. Vienintelė sritis, kurioje pritrūko iki norimo tikslo - profesinė, tačiau, kadangi su nekilnojamojo turto pardavimais pradėjau dirbti pavasarį, natūralu, jog reikėjo laiko įsisavinti šios srities specifiką bei pasidaryti įdirbį, kuris vėliau davė gerų rezultatų.   

Juk ir traukos dėsnio galios supratimui prireikė laiko. Dabar jau suprantu, ką norėjo pasakyti Dick Vitale, teigdamas, jog jūs negalite gauti to, ko norite iškart. Tai būtų pernelyg pavojinga, o kartu ir per daug paprasta, nes tai, ką gauname labai greitai, vertiname gerokai mažiau nei tai, kas pareikalauja didesnių pastangų.

Sėkmė šypsosi atkakliausiems. Svajokite, norėkite ir tikėkite, kad tai turėsite. Ir, svarbiausia, šalia viso to - veikite. Tada tikrai turėsite tai, ko norite. Kai žinai kelią, visada rasi pakeleivį, kuris padės suklupus bei kuris padės toliau kopti į viršų. Tik turėk svajonę ir veik!


read more "Traukos dėsnis praktiškai (2) - Po 3 metų"

3 pajamų/išlaidų žurnalo vedimo būdai

2013-02-06 ·
Vien paskaičius pavadinimą kūnas turėtų nueiti pagaugais. Kas aš? Buhalteris? Finansininkas? Ekonomistas? Kokio velnio man reikia to pajamų/išlaidų žurnalo? Jei jūsų pirminė reakcija buvo būtent tokia, turiu nuraminti, viskas nėra taip grėsmingai, nuobodžiai bei sudėtingai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o atnešama nauda - akivaizdi, nes pajamų išlaidų žurnalas yra tarsi kompasas asmeninių finansų valdymo pasaulyje.

Prieš dvi savaites baigėme "7 žingsnių į finansinę laisvę" rašinių ciklą. Juose daug kartų užsiminiau apie pajamų/išlaidų žurnalo svarbą tiek pradiniame etape, tiek vėlesniuose, tačiau kaip jį reikėtų vesti, kokiomis priemonėmis naudotis - neužsiminiau. Šiandien užlopysiu iki tol žiojėjusią spragą bei pasidalinsiu 3 pajamų/išlaidų žurnalo vedimo būdais.

Kiekvienam iš būdų naudosime skirtingus įrankius, tad kiekvienas iš jūsų galės pasirinkti tą, kuris arčiausiai širdies: tie, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be popierinio darbo kalendoriaus, įpratę viską užsirašyti ranka, galės rinktis pajamų/išlaidų fiksavimą popieriaus lape, tie, kurių gyvenime popierių jau pakeitė kompiuterinės programos bei įrankiai ras ir jiems pritaikytą sprendimą, o tie, kurie nepaleidžia savo išmaniojo telefono iš rankų bus pamaloninti itin paprastu, bet labai efektyviu pajamų/išlaidų įvedimo metodu.

1. Pajamų/išlaidų žymėjimas popieriaus lape.

Pliusai: elementaru ir paprasta, greita;
Minusai: reikalauja daug laiko apdoroti užrašytus duomenis, gali pasimesti, nukentėti nuo įvairių skysčių;
Komentaras: Nors mano gyvenime kompiuterio ir mobilaus telefono sintezė jau senokai nukonkuravo užsirašinėjimą popieriniame darbo kalendoriuje ar užrašų knygutėje, vis dar yra stebėtinai daug žmonių, kurie į mano anksčiau minėtas paikystes meta šnairuojantį žvilgsnį, sakydami, jog nėra nieko paprasčiau ir patogiau už popierių. Teisybės dėlei reiktų paminėti, jog norėdami ne tik užsirašinėti, bet ir paskui gebėti tuos užrašytus duomenis apdoroti, turite rašyti bent jau įskaitomai, o struktūra lape turi būti aiški. Kadangi ne viena, nei kita nėra tarp stipriausių mano savybių, todėl aš šiuo būdu nesinaudoju. Tiems, kas naudojasi darbo kalendoriumi, paprasčiausia būtų į tam tikrą ir pastovų kamputį užsirašinėti, kiek tą dieną buvo išleista pinigų, kur jie buvo išleisti bei kokiam tikslui. Jei gautos pajamos - jas taip pat užsirašyti. Kas nesinaudoja darbo kalendoriumi, minėtą informaciją galima užsirašyti ir užrašų knygutėje, tik tuomet dar reikės nurodyti datą. Iš patirties galiu pasakyti, jog geriausia užsirašinėti iškart gavus arba išleidus pinigus, nes vėliau, ypač, jei pirkinių per dieną būna daugiau nei vienas, gali būti sunku susigaudyti kiek ir kur buvo išleista. Jei atsiskaitau banko kortele ar bankiniu pavedimu, tokiu atveju pasikliauju banko išrašu, kuriame tiksliai atsispindės tiek operacijos laikas, tiek gavėjas, tad dingsta būtinybė skubiai pasižymėti kišenę palikusią pinigų sumą. Kam to reikia? O gi tam, kad kiekvienos savaitės bei mėnesio pabaigoje būtų galima suvesti visus gautus bei išleistus pinigus, įvertinti, kur jie dingsta, analizuoti, ar visos išlaidos buvo būtinos, o kurių galima atsisakyti.

2. Pajamų/išlaidų fiksavimas kompiuteryje.


Pliusai: paprastesnis duomenų apdorojimas, apsauga nuo praradimo, patogumas;
Minusai: retai kada turime kompiuterį, kai leidžiame pinigus, dažniausiai į kompiuterį persirašome iš popieriaus lapo ar mobilaus telefono;
Komentaras: Gyvename laikais, kai turime galimybę naudotis gausybe įvairiausių programų, o tokių, kurios skirtos asmeninių finansų tvarkymui - apstu. Vis dėlto, prireiks laiko, kol išmoksite su jomis dirbti. O gal to visai ir nereikia? Užtektų pasidaryti paprastą Excel programos bylą, kurioje vienoje eilutėje fiksuotumėte pajamas, kitoje - išlaidas. Jei norite smulkesnės informacijos - prie kiekvienos sumos galima užsirašyti komentarą. Galimas ir detalesnis skirstymas į kategorijas, tačiau tai - daug sudėtingesnis procesas, kuris tikrai ne kiekvienam iš mūsų reikalingas. Pajamų/išlaidų žurnalo pagrindinė funkcija - stebėti iš kur ateina bei kur iškeliauja pinigai. O netgi tokia paprasta dviejų eilučių byla šią funkciją pilnai išpildo. Jei įterpsite dar ir trečią stulpelį - datą - tokiu atveju, pasižymėję visas per tam tikrą laiką įvestas sumas, apačioje, užduočių juostoje,  pamatysite galutinę sumą. Jokio braukymo ar perrašymo, kaip popieriuje. Paprasta ir efektyvu.

3. Pajamų/išlaidų suvedimas į mobiliojo telefono programą.

Pliusai: greita, funkcionalu, yra papildomų galimybių apskaičiuoti likučius, filtruoti pagal išlaidų tipą;
Minusai: naujo įpročio išsiugdymas, nuolatinis poreikis bendrinti informaciją su kompiuterine sistema;
Komentaras: Man šis būdas - pats priimtiniausias. Visų pirma, mobilus telefonas visada būna po ranka. Be to, užpildžius daugiausiai 5 laukelius (neskaičiuojant datos, kuri užsipildo automatiškai, reikia suvesti sumą, mokėtoją/gavėją, pajamų/išlaidų kategoriją, mokėjimo būdą, bei komentarą), nors pilnai galima apsieiti ir su 2 - suma ir komentaras. Programoje "Expense Manager", kurią naudoju, dar galima susivesti ir keletą sąskaitų - grynieji pinigai, bankinės, terminuotų indėlių sąskaitos, fiksuoti tarp jų daromus pavedimus ar pinigų išgryninimo operacijas. Po to galima suformuoti ataskaitas, pavyzdžiui, kiek išleidote per praėjusį mėnesį, o jei vesite ir kategorijas, tai, sakysim, kokios buvo jūsų išlaidos maistui per paskutinę savaitę, mėnesį ar metus. Šia programa naudojuosi jau daugiau nei metus, tad galiu vieno cento tikslumu pasakyti, kur, kada ir kiek pinigų papildė, o kiek išskriejo iš mano sąskaitos.

Pajamų/išlaidų žurnalo vedimas dar veikia ir kaip savidisciplinos priemonė, nes, jei ruošiatės išleisti tam tikrą sumą pinigų, visuomet prisiminsite, jog ją paskui reikės užfiksuoti žurnale, tad prieš atsiskaitydami dažniausiai pagalvosite dukart.

Be abejo, vieno mėnesio pajamų/išlaidų analizė tikrąją situaciją atspindės tik iš dalies. Juk vieną mėnesį galima nepirkti drabužių, mažiau išleisti pramogoms, atostogoms, dovanoms, ar kitiems dalykams, kurie "tiesiog nutinka", tačiau turi reikšmingą poveikį sąskaitos likučiui. Ketvirtį, pusmetį ar net metus vedamas pajamų/išlaidų žurnalas puikiai atskleis dabartinę situaciją, o jo analizės metu galima rasti sprendimų, kaip išvengti tam tikrų išlaidų. Dar daugiau - prieš svarstant pirkti būstą su paskola, rekomenduoju ne tik kiekvieną mėnesį atsidėti būsimai paskolai skiriamą sumą, tačiau kartu turėti bent pusmečio pajamų/išlaidų žurnalą. Tik atsakingas elgesys gali padėti apsisaugoti nuo galimų finansinių sunkumų, kurie ateityje gali atnešti daug neigiamų pasekmių, jei vertinant savo dabartines galimybes bei ateities perspektyvas akis slėps rožiniai akiniai.

Pasipraktikuokite, išbandykite visus 3 būdus, kiekvieną įvertinkite iš šių dienų požiūrio perspektyvos. Kitą trečiadienį (13-02-13) lauks dar vienas etapas - asmeninių finansų biudžetas, kitaip tariant per mėnesį gaunamų pajamų bei tikėtinų išlaidų planas pagal sritis. Tuos, kuriems tai atrodo panašiai suprantama, kaip kinų kalba, kitą trečiadienį nušvis supratimo šviesa. Tada ir pasimatysim.



read more "3 pajamų/išlaidų žurnalo vedimo būdai"

Biblioteka: Michael E. Gerber. "Verslo mitas. Kodėl daugelis smulkiojo verslo įmonių žlunga ir kaip spręsti šią problemą?"

2013-02-04 ·


Esate puikus specialistas ir norite sukurti savo verslą? O ar susitvarkysite su padidėjusia atsakomybe, kai šalia to, ką mokate geriausiai, reikės rūpintis ir buhalterine apskaita, marketingu, produkcijos pristatymu, idėjų generavimu ir jų įgyvendinimu bei dar daugeliu kitų dalykų? Tai, kas anksčiau atrodė taip miela širdžiai, dabar, prisidėjus visoms šioms papildomoms veikloms supykina panašiai, kaip viešai demonstruojamas dviejų vyrų bučinys. Kaip įveikti galimą verslo pradžios krūvio sukeltą šleikštulį ir vėl mėgautis tuo, ką sugebame geriausiai bei iš to uždirbti?

Michaelo E. Gerberio visame pasaulyje geriausių įvertinimų sulaukusi knyga "Verslo mitas" kartu su jumis leisis į ieškojimų kelią, kuriame uoliausi bei išradingiausi ras atsakymus į rūpimus klausimus. Vien knygos pavadinimas sužadina susidomėjimą, kuriame lyg ir žadama atsakyti į du itin svarbius pradedančiojo smulkaus verslininko klausimus: kodėl daugelis smulkiojo verslo įmonių žlunga ir kaip spręsti šią problemą?

Michaelas E. Gerberis - puikus pavyzdys, kaip, pasirinkus visuomenei aktualią specializaciją, savo pomėgį galima paversti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Prieš kiek daugiau nei 40 metų pradėjęs gilintis į smulkiųjų įmonių kūrimosi bei vystymosi problematiką, savo atliktų tyrimų išvadas bei argumentuotus pamąstymus sudėjo į 17 knygų. Ir nors vėlesniais savo kūrybos metais rašytojas kiek susiaurino verslo mito spektrą iki tam tikros šakos (vadybininko, advokato, finansinio patarėjo, architekto), tačiau didžiausios sėkmės pasiekė mūsų šiandien nagrinėjama knyga apie smulkiojo verslo problemas bei jų sprendimus.

"Verslo mito" autorius labai vaizdžiai apibūdina amatininko virsmą į verslininką. Sausoką teorijos davinį labai pagardina meniška istorija apie kepėją, kuri, močiutės pamokyta, mėgaudavosi kepdama pyragus, tačiau, kai nusprendė iš to valgyti duoną ir atidaryti savo kepyklėlę, tai motyvacija strimgalviais nėrė žemyn. Kai turi ne tik kepti pyragus, bet ir vesti buhalterinę apskaitą, aptarnauti klientus, priimti bei vykdyti užsakymus, palaikyti tvarką, tai toks įsikūnijimas į visų galų meistrą ilgainiui smogia nuovargio bei išsekimo rimbu. Kitaip sakant, tokiu atveju esi ne verslo, o darbo vietos savininkas. Tai daug blogiau, nei būti samdomu darbuotoju, nes tavo darbo valandos bus gerokai ilgesnės, žodžiai "savaitgalis" ir "poilsis" nebebus rašomi viename sakinyje, o, jei tokio krūvio atlaikyti nepavyks, tai ir sąskaitų apmokėti mėnesio gale nebus iš ko.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl naujai iškeptas verslininkas susiduria su sunkumais yra pernelyg staigus dominuojančių asmenybės bruožų pasikeitimas. Anot M. E. Gerberio, kiekvienas žmogus turi tam tikrą dalį šių pozicijų kompetencijų:
  • Vadovo (plati aprėptis, vizija, plėtra);
  • Vadybininko (procesų bei rutininių darbų organizavimas, valdymas);
  • Darbininko (techninės užduotys ir darbai).
Kiekvieno amatininko gyslomis tarsi teka darbininko kraujas, jis koncentruojasi į techninį darbą, didina esamų užduočių kiekį, o tai jam trukdo skirti laiko bei pastangų verslo modelio sukūrimui. Sėkmingai smulkiame versle žmogus gali dirbti tik tada, kai turi teisingą vadovo, vadybininko ir darbininko savybių santykį.

Koks gi turi būti tas santykis? Kaip atrasti laiko verslo modelio sukūrimui, kai aplink tiek daug darbų? Nuo ko pradėti verslą? Kokios dažniausios pradedančiojo verslininko klaidos? Kaip nusiplėšti "amžino amatininko" etiketę? Ne tik šiuos, bet ir daug kitų klausimų išsamiai ir su konkrečiais pavyzdžiais Michaelas Gerberis aptars šioje knygoje.

"Verslo mitas" - knyga, kuri turėtų būti kiekvieno ne tik pradedančiojo verslininko, bet ir svarstančiojo pradėti verslą rankose. Kerintys kalbos vingiai, realių bei itin tikroviškai pramanytų pavyzdžių pynė, taiklūs pastebėjimai bei patarimai pavers laiką praleistą su šia knyga norimu pakartoti potyriu.

Įvertinimas: 10/10.

Kitą pirmadienį (13-02-11) pasikalbėsime apie pokyčių valdymą. Spencer Johnson knyga "Kas paėmė mano sūrį" - pasakėčia apie keturių skirtingų charakterių personažus bei jų kelionę pokyčių keliu. Tam, kad pasikeistų situacija, visų pirma turi pakeisti savo mąstymą. Kaip? Skaitykite "Bibliotekos" rubriką po savaitės ir sužinosite!



read more "Biblioteka: Michael E. Gerber. "Verslo mitas. Kodėl daugelis smulkiojo verslo įmonių žlunga ir kaip spręsti šią problemą?""

"10 stiklinių vandens" startuoja

2013-02-01 ·

Kaip dažnai susimąstome apie savo sveikatą bei gerą savijautą? Aš irgi tiek pat, kiek ir Jūs. Tai buvo viena iš priežasčių po 3 metų pertraukos nubraukti dulkes nuo "Dešimtuko" projekto bei prikelti jį naujam gyvenimui kitokiu formatu.  

Projekto esmė: pagerinti sveikatą bei savijautą išgeriant 10 stiklinių vandens kasdien.

Projekto trukmė: vienas mėnuo (2013 m. vasaris).


Apie projektą:  Ar dar yra tokių, kuriems "Dešimtukas" asocijuojasi ne su straipsnių ciklais apie asmeninius finansus, laiko planavimą, renginių ar saviugdos knygų apžvalgomis? Prieš daugiau nei tris metus "Dešimtukas" buvo keliskart vykdytas vieno mėnesio įpročių išsiugdymo projektas, kuriame kiekvieną savaitę išsamiai aprašydavau, kaip sekasi sportuoti ankstų rytą atostogaujant Lietuvos kurorte, kokios pagundos kyla apsisprendus valgyti tik sveiką maistą, kaip ištverti sekmadienius be kompiuterio, o tą laiką skirti bažnyčiai bei asmenybės tobulinimui. 
 
Šiandien "Dešimtukas" startuoja su nauju įpročių išsiugdymo projektu, kurio tikslas ne tik susikratyti 10 stiklinių vandens kasdien į gerklę, tačiau ir stebėti pokyčius, kurie įvyks laikui bėgant bei pasidalinti apie vandens kiekvienam iš mūsų teikiamą naudą. Kadangi šio "Dešimtuko" tikslas tik vienas, tai viskas turėtų būti daug paprasčiau, nes koncentracija į 10 tikslų reikalaudavo titaniškų valios pastangų. Be to, skirtingai nei tada, atradau savyje ir pradedančio programuotojo pašaukimą, taigi fiksuoti stiklinių kiekį bus dabar gerokai paprasčiau. 
 
Kodėl pasirinkau būtent tokį tikslą? Save pavadindamas reguliariai geriančiu vandenį suklysčiau panašiai tiek, kiek ir Minedas, save pavadindamas dainininku. Tyrinėdamas vandens poveikį, kuriuo jau nuo kito penktadienio pradėsiu dalintis su jumis, atradau, jog vanduo - pirminis vaistas nuo daugelio ligų ar negalavimų. Dar daugiau - jei jaučiate skausmą, negalavimus ar maudimą - labai didelė tikimybė, kad jūsų kūnas tiesiog šaukiasi vandens. Be to, jei kamuoja nuolatinis nuovargis - gali būti, jog išgeriate per mažai vandens.

Tad kur slypi tas vandens stebuklas? Koks jis? Pradėkime šį vandens žygį kartu ir jau po mėnesio, tikiuosi, galėsime pasidalinti pozityviomis asmeninėmis patirtimis. Mano tikslas ne tik išsiugdyti sveikatai naudingą įprotį, bet ir savo pavyzdžiu uždegti kitus rūpintis savo sveikata. Kas iš to gero laiko ar asmeninių finansų, apie kuriuos kalbėjau pastaruosius porą mėnesių valdymo, jei turi sveikatos sutrikimų bei jauties išsekęs. Tuomet tiek laikas, tiek pinigai įgauna kitokią prasmę.
Tad nieko nelaukę kulniuokime į virtuvę ir prisipylę pilnutėlę stiklinaitę vandens numalšinkime savo troškulį. Juk tai daug geriau, nei varvinti savo akis į monitorių!

read more ""10 stiklinių vandens" startuoja"