Po 7 žingsnių: skolų eiliškumas

2013-01-30 ·


Turiu dvi naujienas: gerą ir blogą. Pradėsiu, tradiciškai, nuo blogos - praėjusią savaitę baigėme "7 žingsnių į finansinę laisvę" programą. Geroji naujiena ta, jog tuo tiek mano, tiek jūsų kelionė po platų asmeninių finansų pasaulį nesibaigia, todėl trečiadienis ir toliau bus ta diena, kai pinigai ir patarimai kaip juos valdyti grieš pirmuoju smuiku.

Vos atslūgus "7 žingsnių į finansinę laisvę" karštinei, grįžtu prie vieno iš etapų joje - visų vartojimo įsipareigojimų padengimo naudojantis skolų sniego gniūžtės principu. Pasiūlytas skolų atakavimo eiliškumas išprovokavo audringas diskusijas, o tai man nesukėlė jokios nuostabos - įvairių bei netgi visame pasaulyje garsių finansų konsultantų nuomonės šiuo klausimu skiriasi iki šiol. Tad kokie yra kiekvieno jų siūlomo būdo pliusai ir minusai?


Renkantis kelią, kuriuo eisite norėdami pasiekti savo kredito grąžinimo finišo tiesiąją, paprastai reikia įvertinti tris parametrus: įmokos dydį, palūkanas bei kredito likutį. Tokiu atveju susiduriame su 6 kredito grąžinimo eiliškumo variantais:

1. Didžiausia įmoka. 
Pliusai: greičiausias, bet nebūtinai tiesiausias maršrutas;
Minusai: mažesnis einamųjų lėšų likutis;
Komentaras: Skolų sniego gniūžtės principas taip vadinamas todėl, kad, padengus vieną įsipareigojimą, visa iki šiol jam skirta suma perkeliama kitam įsipareigojimui dengti. Pavyzdžiui, didžiausią mėnesio įmoką atsiriekdavo kreditinė kortelė, už kurią mokėdavote 500 litų. Pilnai padengus šį įsipareigojimą, tie 500 litų pridedami prie antro pagal įmokos dydį įsipareigojimo - išsimokėtinai pirkto kompiuterio, kiekvieną mėnesį kainuojančio po 200 litų. Taigi, viską sudėjus gauname 700 litų. Toks būdas naudingas tiems, kurie turi užtektinai "laisvų pinigų" spartesniam įsipareigojimų dengimui. Vis dėlto, jei finansinė padėtis nėra stabili, tokio būdo nerekomenduočiau, kadangi ilgainiui pasikeitus finansinei situacijai, galima susidurti su dar didesniais sunkumais, nei iki apsisprendimo greitai susitvarkyti su skolomis.

2. Didžiausios palūkanos
.

Pliusai: mažiau "permokėtų" palūkanų;
Minusai: nėra ryšio su kredito likučiu bei mokama įmoka, todėl gali stigti nuoseklumo;
Komentaras: Šis būdas - vienas iš populiariausiųjų. Atrodo, logiška - kuo greičiau kibsime į atlapus tiems įsipareigojimams, už kuriuos mokame didžiausias palūkanas, tuo greičiau nustosime pildyti finansinių institucijų vadovų pilvus bei ilgainiui mokėsime už tai, ką iš tikrųjų pasiskolinome, o ne "skolos mokestį". Vis dėlto, tiems, kurie aklai tiki tokio būdo pranašumu, rekomenduoju įvertinti ir kredito likučio bei įmokos faktorius.

3. Didžiausias kredito likutis.

Pliusai: galimybė nusimesti didžiausią naštos dalį;
Minusai: ilgesnis rezultatų suvokimo laikotarpis;
Komentaras: Mano originaliai pasirinktas būdas dar prieš atrandant "7 žingsnių į finansinę laisvę" programą. Motyvas labai paprastas - atsikračius didžiausio balasto, vėliau bus tik lengviau. Vis dėlto, pradžioje buvo tam tikrų dvejonių, ar tai tikrai geriausias būdas, nes jo vaisius gali raškyti toli gražu ne iškart, tad reikėjo didelių valios pastangų tęsti pradėtą kelią. Pasiektas rezultatas ne tik nudžiugino, bet ir įkvėpė laikytis savo plano.

4. Mažiausia įmoka.

Pliusai: mažiausiai papildomų lėšų reikalaujantis sprendimas;
Minusai: savo ruožtu, toks metodas pareikalaus daugiausiai laiko;
Komentaras: Toks būdas, visų pirma, nė trupučio neprimena "sniego gniūžtės", geriausiu atveju - snaigę. Iki apsisprendimo išbandyti "skolų sniego gniūžtės" metodą jūs ir taip mokėjote minimalias įmokas, tad tam tikras priedas prie mažiausios įmokos mažai ką pakeistų. Be abejo, tai geriau, nei nieko, tačiau bandymas lipdyti sniego gniūžtę iš mažų pavienių snaigių gali užtrukti ir keletą metų, o per tą laiką galite prarasti motyvaciją, nes tokiu būdu pasiektuose rezultatuose įkvėpimo semtis bus sunkoka.

5. Mažiausios palūkanos.

Pliusai: papildomai dengiami įsipareigojimai;
Minusai: labiau savęs apgaudinėjimas, nei efektyvus metodas;
Komentaras: Iš visų paminėtų būdų šį pateisinti man sudėtingiausia, nes tai finansiškai žalingiausias skolų eiliškumo modelis. Juk "skolų sniego gniūžtės" esmė yra ne tik greičiau padengti įsipareigojimus, tačiau ir tokiu būdu sumokėti mažiau palūkanų, prarandant mažiau pinigų. Jau geriau pasirinkti bet kurį iš likusių 5 būdų metant monetą, nei šį. O geriausia, mano nuomone, rinktis tarp 1, 2 ir 6 būdų.

6. Mažiausias kredito likutis.

Pliusai: psichologinis komfortas pasiekus pirmas pergales;
Minusai: didžiausių įsipareigojimų dengimas - priešaky;
Komentaras: "7 žingsnių į finansinę laisvę" rekomenduojamas modelis. Tiesa, finansiškai gal tai ir nėra optimalus sprendimas, bet jis daugiau koncentruotas į žmogaus psichologiją. 20% žmogaus elgesio lemia jo žinios, o 80% įpročiai bei psichologija. Pradėję nuo įsipareigojimo, kurio kredito likutis mažiausias, mes greičiausiai pasieksime pirmą mažą pergalę, o tai motyvuos judėti toliau ir su dar didesne sparta gesinti likusių įsipareigojimų fakelus. Natūralu, jog šiame kelyje teks susvyruoti, suabejoti. Tokias dvejones puikiai išsklaidys prisiminimas apie tuos jau laimėtus mūšius, o tai pasitarnaus laimint ir karą.

Štai ir aptarėme visus 6 kreditų grąžinimo eiliškumo variantus. Kiekvienas iš jų turi savų privalumų ir trūkumų.  Iš patirties galiu pasakyti, jog geriausia nepervertinti savo galimybių, planuoti su rezervu, nes per tuos kelis metus, kol kovosite su savo trumpalaikiais finansiniais sutrikimais, gali įvykti ir nenumatytų pokyčių, kurie skaudžiai smogs jūsų pasiryžimui lipdyti snaigę prie snaigės skolų sniego gniūžtėje. Svarbiausia pasirinkti tokį metodą, kuris jums tiktų labiausiai. Geriau jau išbandyti visus 6 ir rasti sau tinkamą, nei tikėtis, kad išauš diena, kai visos skolos bus savaime nurašytos, ar, dar blogiau, toliau riedėti skolų auginimo ekspresu. 

Ieškokite ir rasite savo teisingą kelią. Kaip sakė Aristotelis, tik teisingi veiksmai gali pagerinti mūsų padėtį.