7 žingsniai į finansinę laisvę: 4. Atsidėti 15% pajamų ilgalaikiam taupymui

2013-01-02 ·

Kokią geriausią naujametinę dovaną galite sau pasidovanoti? Gal abonementą į sporto klubą? Kelionę į ten, kur dabar karšta ir kur būtų galima atitrūkti nuo lietuviško speigo ir darganos? O gal naują drabužį? Šios dovanos yra menkniekis palyginus su tuo, kuo save apdovanojo tie, kurie žengė pirmuosius tris žingsnius į finansinę laisvę - įpročiu teisingai elgtis su savo finansais, kuris ilgainiui atneš dar gausesnį derlių. Šiandien aptarsime ketvirtojo laiptelio svarbą bei reikšmę.

Jei paklausčiau, kokias asmeninių finansų taisykles žinote, turbūt tarp dažniausiai pasitaikančių atsakymų būtų "atsidėti 10% pajamų". Metodas, kurį žinome dar nuo Biblijos laikų, dažnai laikomas pamatiniu kiekvieno žmogaus finansiniame gyvenime. Tik čia kyla dar du klausimai - kiek iš mūsų laikomės šios universalios tiesos? O, jei nesilaikome, kodėl?

Atsakysiu paprastai - nesilaikome todėl, kad nesame išsiugdę disciplinos, nematome tam poreikio, o, kadangi dabar daug paprasčiau ir maloniau gyventi skolon besidengiant ateities nuopelnų skraiste, neturime tam pakankamai "laisvų pinigų", nes tai, jog išleidžiame arba lygiai tiek, arba net ir daugiau, nei uždirbame jau tapo norma. Be to, apsisprendus taupyti kyla dar vienas klausimas - kur tuos pinigus padėti?

Apie viską - nuo pradžių. Ši programa iš 7 žingsnių taip sudėliota ne be reikalo. Pirmieji trys žingsniai palaipsniui pratina prie disciplinos, padeda išsiugdyti reikiamus įpročius ir, po to, kai padengiate visus įsipareigojimus, atlaisvina dalį pajamų, kurias galima skirti taupymui. Iki tol nėra jokio suvaržymo atsidėti 1.000 litų per, sakysim, tris mėnesius, todėl kiekvienas galime žingsniuoti savo nusistatytu tempu.

Be to, su kiekviena sėkmingai įveikta pakopa didėja azartas, nes pamažu išryškėjantys rezultatų kontūrai sukelia malonių emocijų pliūpsnį. Tik va atsakymo į klausimą kurion kojinėn tuos pinigus reiktų įbrukti mums tai nepadiktuoja. Tada kyla ir kitas klausimas - tai kam tada dėti išvis? Juk visi sako, kad litas nuvertėja, reikia vartoti, pirkti ir mėgautis. Tuo naudojasi visokio plauko ir abejotinos reputacijos kredito įstaigos, kurių vien pavadinimus išvardinti vienu atsikvėpimu kažin ar užtektų populiariųjų televizijų reklaminio bloko. Beje, jei kalbant apie televiziją. Vakar, kaip ir visi normalūs žmonės leidau sau patinginiauti prie TV bei pastebėjau gluminančią tendenciją - greitas finansines problemas lengvatikiams per bemaž tris minutes padovanoti bandė bent 4 skirtingos greitųjų kreditų bendrovės. Ir, nors įstatyme parašyta, jog žmogus prieš vartodamas jam skirtą finansinę dozę turi pasitarti su gydytoju kreditologu, drįsčiau abejoti ar bent 10% tų nelaimėlių supranta galimas tokių veiksmų pasekmes.

Vis dėlto, nusprendus taupyti, klausimų daugiau, nei atsakymų. Visų pirma, dėl pačios sumos. 15% net ir žinant, jog atsirado laisvų pinigų, nes buvo padengti įsipareigojimai, gali pasirodyti didelė suma. Jei taip yra, rekomenduoju pradėti nuo 5%. Išgyventi su 95% pajamų neturėtų būti labai sudėtinga užduotis. Vėliau, kai tai taps įpročiu, po 3 mėnesių atidedamą sumą padidinkite iki 10% nuo pajamų. Dar po ketvirčio atidedamą dalį reiktų kilstelėti iki 15%. Taigi, jei sunku šį žingsnį žengti iškart, per pusmetį prie to tikrai galima priprasti.

O tada galima pagalvoti ir kur tuos pinigus padėt. Kiekvienas ilgalaikį taupymą suvokiame skirtingai. Vieni mano, jog saugiausias ir patikimiausias būdas - kojinė, stiklainis ar kita su namais susijusi ir seifo funkciją prieš savo valią prisiėmusi pseudosaugykla. Kiti vis dar neprarado pasitikėjimo bankiniais indėliais, juolab, kad šiuos valstybė iki 100.000 eurų sumos yra apdraudusi 100%. Tada yra visa plejada protingų dėdžių, kurie turi savo ilgalaikio investavimo favoritą: Robert Kiyosaki agituoja investuoti į nekilnojamąjį turtą, Rimvydas Jasinavičius apie per pastaruosius keletą metų padvigubėjusią aukso kainą netgi video seminarus sukurpė, vyriausybė nuo krizės prisidengti sumojo išleisdama taupymo lakštus, Dave Ramsey iki smulkiausių detalių išryškina investicinių fondų privalumus, o labiau patyrusiems ir didesnį kapitalą turintiems žymiausias pasaulio investuotojas rekomenduoja savo pinigus nukreipti į akcijų arba verslų pirkimą. Tiesa, dar yra ir gyvybės draudimo agentai, kurie už informaciją apie niūrias pensijų sistemos perspektyvas gviešiasi pasiglemžti jūsų ateičiai skirtas pirmų dvejų metų įmokas administracinių mokesčių pavidalu. Kaip matote, tema labai plati, todėl kiekvieną iš šių ilgalaikio taupymo rūšių išsamiai apžvelgsiu kituose savo rašiniuose. Tuomet patys galėsite pasirinkti sau priimtiniausią ilgalaikio taupymo metodą, atsižvelgiant tiek į pačios priemonės patrauklumą, suprantamumą, sudėtingumo lygį, galimą riziką bei planuojamą grąžą.

Mano patirtis: per savo karjerą "iš pirmų rankų" susidūriau su bankininkyste, draudimu, o dabar dirbu nekilnojamojo turto brokeriu, taigi, galiu palyginti kiekvienos iš šių ilgalaikio taupymo priemonių pliusus bei minusus. Nėra universaliai geros ar visiškai netinkamos priemonės taupyti, yra tik konkrečiam žmogui netinkamai parinkti sprendimai. Vienas mano tikslų šiemet yra įgyti žinių apie akcijų rinkas, investicinius fondus bei investavimą į vertybinius popierius. Viliuosi, jog tuomet galėsiu susikurti tokį kaupimo ateičiai  modelį, kuris atlaikys ekonomikos potvynius ir atoslūgius. O kaip man tai seksis daryti - sužinosite ir jūs!

Kitą trečiadienį (13-01-09) kiek išsamiau aptarsime vieną iš ilgalaikio taupymo atšakų, tik tąkart kaupsime ne sau, o brangiausio savo turto - vaikų - mokslams.