Kaip įveikti scenos baimę?

2012-12-07 ·
Oratorystės ar viešojo kalbėjimo klubų veikloje tiek kaip dalyvis, tiek kaip stebėtojas skaičiuoju jau trejus metus. Pradžioje aktyviai dalyvavau "First Toastmasters of Lithuania" veikloje, kiek vėliau teko lankytis "Toastmasters Club Vilnius" klubo renginiuose. Taip pat esu gerai susipažinęs ir Tado Lovčiko inicijuotos Akademinės tobulėjimo grupės (ATG) organizuojamais oratorystės/tobulėjimo vakarais.

Per dvejus metus šie vakarai bent keturis kartus pakeitė pavadinimą ir formatą, keitėsi kalbėtojai, entuziastai, kurie padeda Tadui organizuoti tokio pobūdžio renginius, tačiau vienas dalykas visada išlieka - ATG flagmanas Tadas Lovčikas.

Pirmadienio ATG tobulėjimo vakaras vėl buvo naujo formato. Ir žmonės rinkosi daugiausiai nematyti iš ankstesnių panašaus pobūdžio renginių. Būsiu atviras - dar eidamas į renginį jau kurpiau mintis, kaip pabarstysiu kritikos pipirų dėl menko lankomumo, kaip būdavo anksčiau. Visgi, likau nustebintas, nes renginyje dalyvavo 13 žmonių - optimalus skaičius jaukiai susiburti nedidukėje Kazimiero Simonavičiaus universiteto auditorijoje.

Giriu už:
  • Galimybę visiems išbandyti save scenoje (scenos baimę pažaboti įmanoma tik uoliai praktikuojantis);
  • Patobulintą ekspromtinių kalbų modelį (kiekvienas turėjo įsijausti į tam tikrą daiktą ir pagal 5 klausimus papasakoti istoriją);
  • Kūrybinius ieškojimus (pirmoje renginio dalyje pravesta paskaita apie reputaciją, o to tobulėjimo vakaruose paprastai nebūna).
Patobulinčiau:
  • Organizacijos pristatymą (abejoju, ar pirmą kartą dalyvavę žmonės suprato, kas vyksta, kodėl vyksta būtent taip ir kur gali gauti daugiau informacijos);
  • Renginio taisyklių pristatymą (tiek paties renginio formato, tiek renginio pareigūnų pristatymas galėjo būti išsamesnis, pateikti trumpi patarimai konstruktyvaus grįžtamojo ryšio teikimui);
  • Grįžtamojo ryšio koncepciją (stigo galimybės parašyti savo atsiliepimus apie kalbėtojo kalbą ir juos "įteikti" asmeniškai).
Komentaras.
Vis galvojau - į oratorystės renginius vaikštau reguliariai, tad kuo gi čia mane benustebinsi, ypač žinant, jog ATG vakaruose taip pat būdavau dažnas svečias. Ir nustebino! Pasirodo, galima parengti ir įdomią mini paskaitėlę apie reputaciją. Įmanoma sudominti tokiu vakaru daugiau, nei 8 žmones ir suorganizuoti jį visiškai nemokamai. Įmanoma po kalbos žmogų simboliškai paskatinti saldžiu siurprizu. Jei dar būtų įmanoma įsitekti į laiką... Arba gauti taip vertingą renginio dalyvio nuomonę apie renginį bei siūlomus patobulinimus...

Kiekvienais metais į Lietuvos krepšinio rinktinę atvykęs Šarūnas Jasikevičius nešykštėdavo ironijos, sulaukęs klausimo apie rinktinėje tvyrančią atmosferą. Kur jau kur, bet ATG renginiuose tvyranti gera aura tarsi apgobia visus kalbėtojus. Tai ir suklysti, nusišnekėti nebaisu. Arba juoktis visą minutę, jei žodžiai kažkur pasimetė.

Viešojo kalbėjimo renginys - puikus testas kiekvienam, kuris siekia daugiau, nei būti tuo, kuo yra dabar. Juk peržengus sau iki skausmo pažįstamas bei patogias ribas atsiveria visiškai nauji horizontai.

Įvertinimas: 7/10.