Dešimtukas-3: Pirmosios savaitės apžvalga

2010-04-06 ·
Trečias pakilimo takelis. Kažkur girdėta pavadinimo dalis iš vienos populiarios jaunimo radijo stoties laidos. Žodžiai, puikiai apibūdinantis pirmąsias trečiojo "Dešimtuko" dienas. Apie kurias ir ši apžvalga.

Toks keistas jausmas - tarsi viskas plaukia savaime. Tarsi viskas pavyksta be pastangų. Lyg viskas būtų paprasta kaip pirmoje klasėje - yra planas, yra pasiryžimas jo laikytis, yra rezultatai. Yra žodžiai, kurie detaliau apibūdina kiekvieno iš tikslų siekimą per pirmąsias balandžio dienas. Jie - žemiau.

1. Aš laikausi šio plano.
Šiame "Dešimtuke" įvedžiau naujovę - pasidariau duomenų bazę, kurioje susižymiu ką kiekvieną dieną turiu padaryti, o po dienos - ką padariau. Gal skamba ir pernelyg disciplinuotai, tačiau kažin ar kada viskas buvo taip paprasta. Tiesiog turi prieš akis ir matai, kas sekasi geriau, o kurie dalykai - kiek primiršti. Be abejo, naivoka būtų postringauti apie plano laikymąsi per vos keturias dienas, tačiau, kaip sako liaudies išmintis "gera pradžia - pusė darbo". Bet kuriuo atveju, ties kai kurių tikslų vykdymu turiu sau priekaištų, tad šios savaitės įvertinimas - 8/10 balų.

2. Aš sumažinu prie kompiuterio praleidžiamą laiką.
Koks buvo planas? 1 valanda per dieną nedarbo metu? Pridėkim dar dvi valandas žaidimui Cashflow. Dar dvi valandas šios apžvalgos rašymui. Tada tikslo vykdymas bus arčiau tiesos. Maža paslaptis - šis savaitgalis mums ir vėl buvo dosnus šventėmis. Šventes sutikau originaliai - išvengiau masinės psichozės dardėti per visą Lietuvą į savo tėviškę ir, skirtingai nuo tai psichozei atsidavusių, graibsčiau švenčių šventimo patirtį sostinėje. Vienas. Penktadienis apskritai buvo ta diena, kai kompiuteris berods pirmą kartą po to, kai atkeliavo į mano namus, gavo laisvadienį. Ir nors kiek atsigriebiau šeštadienį bei sekmadienį, manau, jog proporciją pavyko išlaikyti.

3. Aš sportuoju.
Sumažinus prie kompiuterio praleidžiamą laiką į priekį šovė sportas. Nors savaitgalis ir šventinis, tačiau vien per pastarasias penkerias dienas sportavau keturis kartus. Grįžus iš darbo, užuot nusiavus batus ir strimgalviais lėkus prie kompiuterio, dabar ramiai susikoncentruoju į sportą. Ir nors iki Žydrūno Savicko kūno dar šiek tiek trūksta, tačiau regėjimas tikrai bent kažkiek atsistatė. Beje, labai geras  jausmas po sporto vairuoti automobilį ir jausti tą malonų nuovargį. 

4. Aš užsiimu asmenybės tobulėjimu.
Užuot klausęs įrašytos ir pasaulyje pripažintos asmenybės tobulėjimo knygos, šią savaitę klausiausi verslo konsultanto Jurio Beltės interviu per ZIP FM apie vadovavimo psichologiją., kuomet sportavau. Juris pasakojo apie tai, jog dažnai painiojama vadovo sąvoka, kokie yra pagrindiniai vadovavimo stiliai ir  kokios dažniausiai (ypač jaunų vadovų) daromos klaidos. J.Belte pasidalino ir asmenine patirtimi kaip sprendė konfliktus su pavaldiniais, bei pabrėžė, jog geras vadovas neturi būti psichologiškai prisirišęs nė prie vieno darbuotojo bei pasirengęs bet kurį iš jų atleisti. Man labai patiko, jog pašnekovas akcentavo ir asmeninės atsakomybės temą, nes dauguma lietuvių iki šiol dėl nepritekliaus kaltina valdžią, aplinką ir visus aplink, tik ne save. Apmaudu, bet vis dar esame pripratę, jog kažkas mumis turi pasirūpinti, aprūpinti, suteikti gerbūvį, užuot visa tai susikūrus patiems.

5. Aš groju gitara.
Pamenu, praeitą savaitę vienai merginai rodžiau savo kairės rankos pirštų pagalvėles. Tai buvo atsakymas į klausimą "Ar groji gitara?" Ir jei vieną dieną groji valandą - tai kitą dieną įpusėjus šį laiką šalia balso dar pritari ir vizualinėmis priemonėmis - skausmo perkreipta veido išraiška signalizuoja pabaigos pradžią... Fanatizmas. Turiu šitą bruožą. Jei ko nors imuosi - tai su maksimaliu užsidegimu, lyg kelyje visos kliūtis - laibos tarsi smilgos. Mintyse vis sukosi kompaktinis diskas su svajone dalyvauti "Gatvės muzikos dienoje". O surinktus pinigus paaukoti "Kitam variantui". Ar tai ir liks mintyse besisukantis kompaktinis diskas, ar akustinė jo versija nuskambės būryje bendraminčių - atsakys pirmasis gegužės savaitgalis.

6. Aš lavinu finansinį išprusimą.
Šią savaitę žaidžiau paprastesnę, Cashflow 101 versiją. Per tas dvi valandas pavyko sužaisti 4 partijas. Dažniausiai žaidžiu prieš du kompiuterio valdomus žaidėjus. Įdomus sutapimas - dukart turėjau mažesnes pajamas (~$3.000) ir abukart pavyko laimėti žaidimą. Kuo didesnės pajamos, tuo didesnės ir išlaidos, o pirmasis tikslas žaidime - susikurti didesnes už išlaidas pasyvias pajamas. Tad galite įsivaizduoti, kaip sudėtinga buvo susikurti septynis tukstančius dolerių siekiančias pasyvias pajamas. Kitą savaitę jau žaisiu sudėtingesnę žaidimo versiją - Cashflow 202. Ji skiriasi tuo, kad čia daug daugiau pasirinkimų investuojant į akcijas, nes tu bet kuriuo metu gali parduoti savo turimas akcijas ar investicinius fondus. O būtent pelnas iš sėkmingos prekybos akcijomis ir sukrauna pradinį kapitalą, kurį vėliau galima panaudoti nekilnojamo turto pirkimui. Ir nors žaidimas atrodo labai paprastai ar netgi vaikiškai, tai puikus pagrindas suvokiant pagrindinius investavimo ir pinigų valdymo principus.

7. Aš laikausi biudžeto.
Per 4 dienas? Na, atrodo, jog išvengiau neplanuotų išlaidų. Tiksliau - išvengiau išlaidų apskritai, kadangi laikausi įpročio, jog apsipirkinėti reikia ne dažniau nei kas dvi savaites ir tiktai pagal sąrašą, tai pirmosios 4 balandžio dienos apsiėjo be apsilankymų parduotuvėse. Šį mėnesį kiek pakoregavau biudžetą įtraukdamas ir neplanuotas išlaidas bei išlaidas laisvalaikiui, nes, bet kuriuo atveju, neplanuotų išlaidų visada būna. Na, o jei susilaikai nuo išlaidų laisvalaikiui - tuštini pakilios emocinės būsenos sąskaitą. O ko verti visi tikslai ir siekiai, jei tave tai smukdo ir neatneša laimės?

8. Aš turiningai leidžiu laisvalaikį.
Paskutinę kovo dieną nusprendęs dalį pinigų išleisti laisvalaikiui, tą pačią dieną susigalvojau ir įžanginę pramogą - stebėti Lietuvos krepšinio grandų dvikovą tarp Kauno "Žalgirio" ir Vilniaus "Lietuvos ryto" Siemens arenoje. Nuo pastarosios mano gyvai stebėtos dvikovos praėjo bemaž dveji metai, tad buvo labai smagu sugrįžti ten, kur alsuoja geriausias lietuviškas krepšinis. Žmones, matyt, paveikė švenčių maratonas, todėl iš balkono, kur turėjo būti mano vieta, labai greitai nusliuogiau žemyn ieškodamas geresnio matomumo. Šis sektinas pavyzdys užkrėtė ir daugiau žmonių, tad per pirmą kėlinį apytuštės pirmo aukšto tribūnos beveik užsipildė. Aikštėje kunkuliavo aistros, o nugalėtojas, po permainingos kovos, paaiškėjo tik pačioje mačo pabaigoje. Kadangi taupiau balsą dainavimui, tai šįkart buvau labai santūrus sirgalius - krepšininkus palaikiau plojimais.
Antrąją šv. Velykų dieną džiaugiausi galėdamas ausų spenelių galiukais prisiliesti prie ekumeninės muzikos  kristalų (tiesa, be prekinio ženklo "Swarowski", kuris čia ir netiktų). Bernardinų bažnyčia. Popietė. Vilniaus valstybinis kvartetas. Merūnas Vitulskis. Ansamblis "Skitos". Choras "Maranata". Vilniaus Arkikatedros bazilikos Jaunimo choras. Šie kristalai spindėjo daug ryškiau, nei būtų spindėjęs Swaroski  papuoštas Bernardinų bažnyčios altorius. Naivoka būtų vadinti save ekumeninės muzikos virtuozu. Tad turbūt geriausiai tai apibūdinsiu vienu žodžiu. Tyra.

9. Aš sveikinu pažįstamus su gimtadieniu.
Per tas kelias dienas turėjau vos vieną progą paskambinti ir pasveikinti su gimtadieniu. Ir tos 5 minutės, greičiausiai, buvo geriausios ne tik toje valandoje, bet ir per visas 24 šventinio penktadienio valandas. Kas gi daugiau suartins žmones, kaip bendras senatvės skausmas. Ir sveikinančio užuojauta. Keletą kitų draugų sveikinau "Facebook". Efektas, be abejo, silpnesnis, retas į sveikinimo žinutes atsakė. Vis dėlto, manau, kad dabar, kai visi dar verdame krizės sultyse, tokie šviežio oro gurkšniai sveikinimo pavidalu visada praskaidrina dieną tiek solinezantui, tiek sveikintojui.

10. Aš išminties semiuosi religijoje.
Po žingsnelį. Dar prieš savaitę grožėjausi Bernardinų bažnyčios eksterjeru. Sekmadienį jau stovėjau tarpduryje. Pirmadienį - turėjau galimybę prisiliesti galinių klauptų. Gal ateinantį sekmadienį bus likę ir sėdimų vietų? Velykų pamaldos, kaip įprasta, sutraukia minias žmonių. Paprastų mirtingųjų. Prezidentų. Bernardinų bažnyčios bendruomenė pasidžiaugė, jog lygiai pusę laiko, kol šalis yra nepriklausoma jai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus jau kelintas Velykas iš eilės pasirinko būtent šią šventovę. Šventovę, kuri, nors ir turėjo kėblumų pakeisdama nespėjusį sugrįžti chorą vyrų choru, skleidė šventų Velykų dvasią - Kristus prisikėlė. Anksčiau mėgdavau teigti, jog lietuviais jaučiamės per krepšinio čempionatus ir Euroviziją. Dabar galiu išdidžiai papildyti - ir bažnyčioje.

Štai toks atsinaujinęs "Dešimtukas". Vieniems - sveikintina iniciatyva, skatinanti judėti į priekį ir siekti savo tikslų matant, jog pradėjus mažais žingsneliais vėliau gali žengti didesnius. Kitiems - kritikos strėlių suvarpytas taikinys. Diskutuokit. Tik konstruktyviose ir argumentuotose diskusijose gimsta tiesa. Gerai, kai nuomonės išsiskiria, nes ir patys didžiausi pasaulio išradimai yra perėję "Tai - nesamonė" etapą. Blogiau, kai visi tik giria ir apiberia liaupsėmis. O blogiausia, kai lieka abejingi. Tad labiausiai noriu pasidžiaugti, kad projektas nepaliko abejingų. Vadinasi, jis turi vertę ir yra reikalingas.