Dešimtukas-2: Savaitė-2

2009-10-15 ·
Pirmasis sniegas mus pasitiko spalio 14 dieną. Beveik Valentino, jei ignoruosime mėnesį. Antroji antrą kartą vykdomo Asmenybės tobulėjimo projekto "Dešimtukas" savaitė padovanojo Jums antrąją apžvalgą, kurią dabar ir skaitote. Beveik pavykusią, jei turėsime minty, kad minčių dėstymo raštu pasaulis man dar - atradimas. Trys žmonės pradėjo vykdyti ir aprašinėti savo "dešimtukus". Beveik pasiekimas, jei atsižvelgsime į projekto naujumą ir dar sąlyginai menką žinomumą.

Nekantrauju su Jumis pasidalinti šios savaitės įspūdžiais. Beveik galėčiau pradėti, jei noriu išlaikyti susidomėjimą.

1. Aš laikausi šio plano.
Vakar, prieš vidurnaktį, po "First Toastmasters of Lithuania" susitikimo paėmiau knygą į rankas. Beveik kvailai atrodo, bet dar kvailiau būtų skaityti pasiteisinimus, kaip visų galų meistras stokoja laiko planavimo įgūdžių. Antrąją savaitę aš esu visiškai patenkintas 5 tikslų vykdymu, ties likusiais keturiais atsivėrė tobulėjimui skirta erdvė. Beribė, anot banalaus posakio. Būsiu sąžiningas ir pripažinsiu tikslus, kuriuos vykdyti būtų galima geriau: fizinės kondicijos gerinimas sportuojant, akiračio plėtimas "Asmenybės universitete", intymesni santykiai su literatūra ir išminties klodų tyrinėjimas religijoje. Tad, įkvėpęs tobulėjimo deguonies, ir panardinęs galvą į, anot banalaus posakio, beribę erdvę, kepu blyną iš fakto - projekto šios savaitės rezultatas vertinamas 7/10 balų.

2. Aš atsisakau alkoholio.
Kas tai yra alkoholis? Chemikai pradėtų rašyti formules, moralės sergėtojai pradėtų dėstyti paskaitas socialinėmis temomis, jaunimas arogantiškai nukirstų - "a must" (liet. būtinybė). "Alkoholis yra chemikalas pripratusiems tingėti", dar ir dabar mintyse aidi Skamp dainoje "Kamschtelis" pavartota citata. "Nereikia sporto, reikia viskio ir cigarų", su patosu deklaravo Vinstonas Čerčilis. Manau, kad alkoholis sunkiai apibrėžiamam laiko tarpui sudainavo Hiperbolės dainą "Pamiršk mane", kuri tapo tarsi triumfo maršu nuožmioje kovoje išjungus šviesą ir pareiškus - "Mes šiandien geriam!". Gerkit. O aš ir toliau mėgausiuosi gyvenimu be to daug kartų apdainuoto, taip visiems reikalingo ir sunkiai linksmybėse atsisakomo variklio. Valdysiu save pats. Tad, jei kam reikia dar vieno autopiloto - turiu atliekamą, kreipkitės.

3. Aš sportuoju.
Sportas, nors ir eina keliais kaip maldininkai apie šventovę, tačiau savo vietą turi. Kažin ar kam naujiena, kad turiu daug įvairiausių veiklų. Dažniausiai, protinių. Nuolat dėlioju emocijų mozaiką iš skirtingų kasdieninių potyrių. Sportas bene vienintelė aktyvi fizinė veikla. Žmogus tarp kėdės ir ekrano. Mediumas. Dangus atsikrato į viršų nuolat kilusių garų petekliaus. Aš atsikratau emocijų. Tuomet tampu žmogumi tarp hantelio ir geros savijautos. Tarp materijos ir būsenos.

4. Aš tobulėju "Asmenybės universitete".
Šio mėnesio vienos iš temų - MBA (Management business academy) kursas pasiprašė keitimo ir nužingsniavo atsarginių žaidėjų suolelio link. Jei pirmą savaitę šis tikslas buvo vykdomas pagal planą, tai čia ir prasidės pirmieji priekaištai - prioritetizavimo medžiagą man, matyt, teks pakartoti. Vakar dalyvaujant viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno klubo "First Toastmasters of Lithuania" susitikime įstrigo Vlado Sapranavičiaus žodžiai, jog kiekvieno gyvenimas yra sudalintas į tam tikrus etapus, kuriuose mes turime išmokti konkrečias pamokas ir jei padarome šuolį, anksčiau ar vėliau turėsime sugrįžti ir kartoti "kursą" tol, kol pakilsime į įgūdžių dimensiją. Brian Tracy tokiu atveju siūlo alternatyvą - klausytis audio knygų vairuojant, nes prie vairo praleidžiame išties daug laiko, kurį galime išnaudoti daug kryptingiau. Ypač po rugsėjo, kai, vėl mokslų troškulį pajutusi, į gatves sugužėjo akademinės visuomenės dalis, apklijuota žaliais klevo lapais ant priekinių ir galinių automobilių stiklų ir kelis, o kartais ir kelioliką kartų prailginusi tą įprastą kasrytinę kelionę į darbą.

5. Aš skaitau knygas.
P.S. Byla O.K. "Antidramaturgiška S.Parulskio dramaturgija". "Kam statyti "kažkokį Parulskį", kai yra W.Shakespearas?". "Kažin ar kitas režisierius imtųsi statyti P.S. Bylą O.K., nes ten nėra ką statyti". "O.Koršunovas labai tiki dramaturgu". "Rusijoje niekas nerašo politinių dramų, nes tai laikoma blogu skoniu". Šios ir panašios citatos iš pjesę nagrinėjančių straipsnių budino beužmiegantį mano protą ir vis dar medituojantį entuziazmą, pirmuoju sniegu mus apdovanojusiai dienai artėjant prie vidurnakčio. Žaismingasis Sigitas Parulskis. Apie jį ties šiuo tikslu rašau taip dažnai, lyg jis būtų kviestinė žvaigždė ir turėtų savo reklaminę rubriką. Jis varijuoja žodžiais taip lengvai ir valiūkiškai, jog susidarai įspūdį, kad Parulskiui žodžiai - tarsi vaikiški žaislai smėlio dėžėje, įrankiai, kurie kuria stebuklą. Vakar bendravau su Sigitą asmeniškai pažįstančia mergina. Panašią nuomonę jau buvau girdėjęs. Nihilistas. Šaltas ir bjaurus senis. Žmogus netikintis niekuo. Šeši negatyvūs simboliai iš aštuonžodės nuomonės, kurių likę du - jungtukas "ir", kurį galima pakeisti kableliu, o žodį "žmogus" tiesiog praleisti. Skambės drastiškai. Spėju, kad Sigitas Parulskis savo gyvenimą baigs savižudybe. Tačiau kiekvienas menininkas, norintis sukurti vertingą meno kūrinį, turi būti šiek tiek išprotėjęs. Aš atsiriboju nuo jo asmenybės vertinimų, nes tai, kaip jis rašo ir kokias emocijas tai sukelia - nuostabu.

6. Aš padedu tobulėti kitiems.
Kaip ir žadėjau, sekmadienį visą dieną turiningai praleidau dalyvaudamas "Kito varianto" mokymuose. Nors "Kitas variantas" specializuojasi tik vyresnių klasių moksleivių ugdymu, tačiau, manau, kad ten dėstomi dalykai yra vertingi ir juos turi žinoti visi. Neskirstant pagal amžių. Lytį. Ar interesus. Iki šiol buvau mažai susidūręs su vizualizacijomis, meditacine technika. Seminare atlikti pratimai suteikė daug teigiamų emocijų, o, svarbiausia, atsipalaidavimo. Dar vienas įdomus dalykas - vizualizacijų lenta. Jos esmė tokia - turite tą lentą sau gerai matomoje vietoje savo kambaryje ir ant jos klijuojate popierines savo trokštamų dalykų iškarpas. Kuo konkretesnė iškarpa - tuo aktyviau įdarbinama pasąmonė tą tikslą pasiekti.
Šiais greitaeigiais laikais, kai viskas kinta akimirksniu, tu tarsi voveraitė sukiesi savo rate ir dažniausiai pamiršti stabtelti ir suteikti savo sielai ir protui gaivaus oro gurkšnio. Man tai - atradimas, kurį įvaldęs, būtinai pasidalinsiu su kitais. Gali būti, kad jau šeštadienį stebėsiu lektoriaus Sigito paskaitą jo grupei ir tai bus dar vienas laiptelis link lektorystės.

7. Aš optimizuoju savo išlaidas.
Prisipažinsiu atvirai - dar pavasarį, kai ketinau persikelti į Vilnių, mintyse dėliojau - ateis ruduo, tai pirksiu "laisvalaikio kortelę", abonementą į Siemens arenoje vyksiančias krepšinio rungtynes, aktyviai lankysiuosi teatruose, koncertuose, o kur dar kas rytą vis kirbantis noras - durelės, vonioje sukuriančios dušo kabiną. Visi šie norai anksčiau ar vėliau bus įgyvendinti, nes, mažėjant alternatyvų padidinti pajamas, reikia ieškoti sprendimų optimizuoti išlaidas. Jei mašina susilaikys nuo žiemos siurprizų, tai labai tikėtina, kad tikslą įgyvendinti pavyks. Šlovė atsakingam finansui planavimui!

8. Aš efektyviai planuoju savo laiką.
Galiu nuoširdžiai pasidžiaugti beveik mistiniu reiškiniu - stebiuosi, kaip aš sugebu rasti laiko atpalaiduojantiems pomėgiams, kurie nepaminėti prie tikslų ir dar, palyginus su pirmuoju dešimtuku, prisidėjus kelioms papildomoms veikloms, vykdyti daugiau tikslų, nei anksčiau. Kažkokį ypatingą savęs ribojimą ar griežto rėžimo taikymą įžvelgti sunku. Gal mažyčiais žingsneliais efektyvus laiko planavimas beldžiasi prie mano asmenybės durų, ant kurių parašyta "Įpročiai"?

9. Aš ilsiuosi nuo kompiuterio sekmadieniais.
Na, sekmadienį namo grįžau gerokai po 21 valandos, tad tiek ten tos pagundos sėsti prie kompiuterio (ar TV, kuris pas mane funkcionuoja per kompiuterį) ir tebuvo. O ir galva, po 10 valandų trukusių "Kito varianto" lektorių apmokymų būtų sunkiai aprobavusi bet kokią informaciją. Galiu pasidžiaugti dar ir tuo, kad atsikračiau įpročio pradėti savo dieną su kompiuteriu, skaitydamas įvairiausių mane dominančių tinklapių naujienas pusryčiaujant. Misija - įmanoma. Įmanoma ir Aivarui Ivaškevičiui, o ne tik Tomui Kruzui.

10. Aš išminties semiuosi religijoje.
Sekmadienį, per "Kito varianto" lektorių mokymų pietų pertrauką užsukau į geriausių atsiliepimų kalambūrais apjuostą Šv. Jonų bažnyčią. Kitokia. Savaip didinga ir pompastiška. Be baroko stiliaus atributų. Pirmą kartą matoma ir sava. Gaila, nes bažnyčioje pastarąjį sekmadienį buvau labiau turistas, apžiūrinėjantis Lietuvos ir pasaulio didžiavyrių portretų ekshibiciją, nei besiklausantis sutana vilkinčio mediumo pamokslų ar intarpuose susirinkusių tikėtojų širdis virpinančio gospel choro, kartkartėmis po nosim sušnabždantis pamaldų dalyvio dialogo partijas dvasiškiui padiktavus toną. "Šlovė, Tau, Kristau". "Nesu vertas, kad ateitum į mano širdį" į ekraną tarsi smiltelės laikrodyje byrą atmintin įsirėžę fragmentai. "Aš čia ateisiu darkart", tariu žodį. Ir mano siela pasveiks.

Tai, kad kiti man žinomi "dešimtukininkai" kelia panašius tikslus leidžia suvokti, jog visiems, daugiau ar mažiau, yra aktualūs panašūs dalykai ir kelyje į tobulybę mes visi susitiksime. Svarbiausia būti dešimtukininku ne mokykloje, o gyvenime. Kai išmoksti ne vieną teisingą atsakymą ar sprendimo variantą, o išsiugdai gebėjimą nuspręsti, kas tau yra reikalinga ir kryptingai to siekti, tik tuomet, nors ir kryžkelė, brolau, per kelią nebebėga mergaitė verkdama. Nes mums pakeliui.  

P.S. Dešimtukas O.K.