Dešimtukas-2: Pirmosios savaitės apžvalga

2009-10-08 ·
Kas blogo? Pirmąją spalio savaitę mus ištiko temperatūrinė krizė. Daugumos žmonių veiduose tai kartu buvo ir nuotaikos kritimas, sveikatos sunkmetis, lėtinė požiūrio recesija. Lietuva vėl išgyvena šių laikų riterio teisingumo ieškančiais šarvais dramą.

Kas gero? "Dešimtukas" stengiasi vengti populiariausių šių metų lietuviškų žodžių, atsiriboti nuo negatyvaus žiniasklaidos poveikio ir džiaugiasi pirmąją spalio savaitę prasidėjusia antrąja projekto epopėja. Projekto, kuris skatina veiksmus, o ne apkalbas.

Daugelis vos prieš savaitę sužinojusių apie šį projektą sunkiai tramdo smalsumą ir laukia pirmųjų įspūdžių. Tad štai jie!

1. Aš laikausi šio plano.
Skaitant kiek žemiau išdėstytas ir kiekvienam tikslui aprašyti skirtas pastraipas gali susidaryti įspūdis, kad viskas einasi tarsi iš pypkės. Tuomet prisimenu ir norėčiau su Jumis pasidalinti vieno mėgiamiausių mano dėstytojų universitete Vytauto Bikulčiaus pastaba kažkuriai iš grupiokių aklai nepasitikėti tekstu ir neprisirišti prie turinio. Man puikiai sekasi vykdyti 6/10 tikslų, o dėl likusių turiu tam tikrų priekaištų sau. Pirmąją savaitę klausyto "Asmenybės universiteto" lektoriaus Buck Joseph teigimu, žmonės pirmiausia daro tai, ko nori, ir tik tada tai, ko reikia. Dėsninga. Galima bandyti falsifikuoti šį dėsnį trumpalaikėje perspektyvoje, bet Dešimtuko tikslas - išsiugdyti įpročius, kurie padėtų pamatus ilgalaikei sėkmei. Tad šią savaitę progresą vertinčiau 8/10 balų.

2. Aš atsisakau alkoholio.
Susidaro įspūdis, kad atsisakyti kažko, kas įprasta yra daug sunkiau, nei išmokti ar daryti tai, kas nauja ar buvo apleista. Taip buvo su neiginiais, nesveiku maistu, pernelyg dideliu potraukiu kompiuteriui ir panašiais dalykais. Taip yra ir su alkoholiu. Dažnai tenka sulaukti kvietimų - "gal alaus?" Čia man "padeda" ir skrandis, kadangi paveldėjau prie alkoholio sunkiai pripratinamą skrandį. Ir gera savijauta visada ima viršų prieš trumpalaikį savikontrolės praradimą. Linksmintis moku ir blaiviu protu, o kitas alkoholio vartojimo priežastis sugalvoti sunku. Socializavimasis? Viena iš socializavimosi formų - rūkymas drauge - per 24 metus sunkiai rado netgi pirmykščių, startinių argumentų. O laiką galima leisti daug įdomiau ir naudingiau nei siurbčiojant įvairiausių skalių laipsniais matuojamus gėrimus.

3. Aš sportuoju.
Parengiamoji treniruotė. Tai tarsi savotiškas iššūkis, kadangi po mėnesio pertraukos vėl bandžiau sportuoti ir su keliskart didesniais svoriais, nei iki tol. Keisčiausia tai, jog kūnas tai priėmė kaip įprastinį krūvį ir po pertraukos lydinčių viso kūno skausmų bei realijos kodiniu pavadinimu "būsena: sulaužytas" apsireiškimų pavyko išvengti. Beje, puikus būdas išlieti susikaupusias emocijas.

4. Aš tobulėju "Asmenybės universitete".
Šio mėnesio temos - MBA (Management business academy) kursas ir MLM (Multi-level marketing). Pradėjau nuo Buck Joseph "New York Times Pocket MBA Series" (MBA) ir Randy Gage "How to Earn At Least $100,000 a Year in Network Marketing". Buck Joseph audio knygoje gausu praktinių patarimų vadovams: kaip ugdyti emocinį intelektą, motyvaciją, kaip kovoti su "laiko grobikais", harmonizuoti darbo ir šeimos laiko paskirstymą ir kitų naudingų dalykų. 20 metų MLM patirtį turinčio Randy Gage knyga mane sudomino todėl, jog tinklinis marketingas, kuris yra novatoriškas požiūris į verslą, vis dar yra vertinamas skeptiškai, atsargiai, nes daugelis žmonių eina lengviausiu keliu, kai paminamas teisingos informacijos pateikimo principas, o verslo suvokimas - momentinis. Randy tiesiog perteikia savo patirtį ir konkrečiais pavyzdžiais iliustruoja tam tikras kertines situacijas bei savo požiūrį, kuriuo jis ir pasiekė didžios sėkmės. Iš pradžių planavau kas mėnesį keisti programą, tačiau dabar apsisprendžiau, kad po kiekvieno mėnesio "pakartosiu kursą". Juk kartojimas - mokslų motina.

5. Aš skaitau knygas.
Pamenu vieną pastabą. "Tu vis dar skaitai tą Parulskio knygą?" - stebėjosi draugė, pamačiusi vienišą kambario dekoraciją. Pirmąją projekto savaitę ši tendencija buvo išplėšta su visais pamatais. Galiausiai išsprendžiau "Miego ir kitų moterų" rebusą, kurio atsakymas slypėjo pjesėje "Iš gyvenimo vėlių". Lengvas kūrinys. Skaitai, ir, tarytum, plauki tekstu. Galima sakyt, buvau praradęs laiko nuovoką ir pjesę pergyvenau per vieną akimirką. Nuo pradžių iki galo. Būsiu nuoširdus. Kažin ar norėčiau pamatyti pastatymą. Belieka tikėtis, kad pop-kulto dalimi tapusi ir Oskaro Koršunovo pastatyta pjesė "P.S.  Byla O.K." pamaitins apmąstymų knygose beieškantį.

6. Aš padedu tobulėti kitiems.
"O kaip pamatuosi?" - klaustų praktikai. Iš ties. Jei dalijimasis savo požiūriu, nuostatomis su kitais tobulėjančiais žmonėmis yra pagalba, tada Taip. Jei tikėjotės išgirsti apie pradedamus vesti seminarus, paskaitas, startą su "Kito varianto" mokinių grupe, tai turiu Jus nuvilti. Tai, kaip kažkada sakė garsus lietuvių humoristas Artūras Orlauskas, ne už kalnų, tai - jau kalnuose. Sekmadienį dalyvausiu "Kito varianto" lektorių mokymuose ir susipažinsiu su šios organizacijos virtuve. "Reikia tave kuo greičiau įtraukti į veiklą", poreikį lektoriams atskleidė "Kito varianto" narys Saulius Bagdonas. Tad belieka tikėtis, kad po sekmadienio ties šiuo tikslu bus daugiau atsakymų nei klausimų.

7. Aš optimizuoju savo išlaidas.
Optimizacijos procesas įgauna pagreitį. Šią savaitę atlikau dar vieną analizę - suskaičiavau, kiek per savaitę išleidžiu maistui ir, kiek būtų galima sutaupyti, atsisakius šiek tiek brangesnių produktų ir patiekalų. Su džiaugsmu skelbiu, jog išlaidas maistui pavyko sumažinti 20%. Yra ir dar keletas pakankamai drastiškų taupymo programos sprendimų, tačiau elgsiuosi antivyriausybiškai ir pokyčius savo gyvenime įvesiu palaipsniui. Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą teko atlikti mainus "kortelė-į-grynuosius" su bankomatu. O priemonės paprastos - kiek įmanoma išvengti skaudžiausiai kandančių neplanuotų išlaidų, o būtiniausias išlaidas planuoti atsakingiau. "Man širdis - laiminga!" - prisimenu Eglės Jurgaitytės dainą, kai pagalvoju apie šio tikslo vykdymą.

8. Aš efektyviai planuoju savo laiką.
Stengiuosi rasti balansą tarp griežto planuojamų veiklų susidėliojimo ir laikinės improvizacijos. Improvizacinis rėžimas. Rėžimas, kurio stengiesi laikytis, o kai norisi harmonijos - improvizuoji. Šią savaitę "Kito varianto" lektorių susitikime Gediminas pasakojo apie Vedų išmintimi paremtą dienos planavimą. Pavyzdžiui, ar žinojote, jog pats giliausias miegas yra nuo 21 iki 01 h ir tuomet kiekviena miego valanda skaičiuojasi kaip dvi? Arba, kad kiekvienas iš mūsų turime keltis iki 6:20, nes kitaip mums gręsia persimiegojimas? Arba tai, jog spotuoti iki 7 h ryto yra žalinga organizmui? Kad mokytis geriausia nuo 4 iki 6 h ryto, nes tuomet geriausiai veikia atmintis? O aš sužinojau dar ir tai, kad klausydamasis "Asmenybės universiteto" paskaitų vakarais esu visiškas nevisprotis, nes tuomet smegenys ilsisi ir sunkiai priima bei apdoroja informaciją.

9. Aš ilsiuosi nuo kompiuterio sekmadieniais.
Dar prieš savaitę šis tikslas atrodė sunkiausias. Ironiška, tačiau turiningai praleisti sekmadienį be kompiuterio buvo vieni juokai. Tuomet atsirado laiko ir bažnyčiai, ir knygai, ir "Asmenybės universitetui", ir maisto gaminimui, ir sportui. Kibernetinis pasaulis, atrodė, tarsi sustojo vietoje - pirmadienį įjungus kompiuterį ir besitikint rasti daug visokiausių mane dominančių naujienų, teko nusivilti - Facebook'as savaitgaliais ir taip būna tarsi apmiręs, mažai intriguojančios informacijos aptikau ir krepšinio naujienose, o su pašto dėžutės turiniu susitvarkiau be asistentų pagalbos. Dar svarbiau - suteikiau vieną atostogų dieną savo akims. "Ir be kompo galima gyventi" - taip perfrazuojant laikinąją sostinę pašiepiantį šūkį apibūdinčiau šio tikslo siekimo progresą.

10. Aš išminties semiuosi religijoje.
Sekmadieniais tikri krikščionys lankosi bažnyčioje. Na, dar ten lankosi ir tie, kuriems tikėjimas - tai savidemonstracijos išraiška, socializavimosi galimybė, alternatyvi televizijai pramoga ir, galbūt, paskutinis šiaudas kovoje su vienatve. Šventvagiškai, bet nuoširdžiai. Šventvagiškai, bet nuoširdžiai gali nuskambėti prisipažinimas, kad įsiklausius į kunigo žodžius, man daug prieštaravimų viduje sukėlė hiperbolizuota kančios akcentuacija, negatyvizmo, netgi nihilizmo protegavimas. Maždaug - gimėm iš nuodemės, esame atpirkti, nusidėjeliai, kuriuos teis, todėl turime atgailauti, kentėti ir tikėtis malonės. Gyvenimo prasmės suvokimas per kančią - tiesiausias kelias į depresiją. Sunku čia kalbėti apie pasitikėjimo savimi skatinimą, ryžtą priimti sprendimus, džiaugsmingo pasaulio įsivaizdavimą, nes susidaro įspūdis, jog visi teigiami dalykai prasideda tik po mirties - amžinasis gyvenimas, dangus, rojus. Viliuosi, jog po pirmojo ekskurso po Vilniaus bažnyčias, antrasis bandymas sukels pozityvesnių emocijų.

Pabaigai norėčiau padėkoti visiems, kurie tik dabar sužinojo apie Dešimtuką bei aktyviai įsijungė siūlydami projektą tobulinančias idėjas ir pasidžiaugti už tuos, kurie, šios iniciatyvos įkvėpti, išsikėlė tikslus sau ir stebi jų vykdymą. Džiugu matyti tiek aktyvių ir pokyčius inicijuojančių žmonių, pasaulį pradedančių keisti nuo savęs. Kiekvienas iš mūsų galime padaryti daugiau, nei iš mūsų tikisi. Kiekvienas iš mūsų galime duoti pradžią dideliems darbams. Aš tuo tikiu, o tu?