Kaip sekėsi vykdyti "Dešimtuko" tikslus projekto euforijai atslūgus?

2009-09-30 ·

Kol dar žiūrėdavau TV - mano mėgstamiausias žanras būdavo realybės šou. Muzikos, šokių, kelionių. Tačiau dar įdomiau už realybės šou visada būdavo tai, kaip sekasi dalyviams po projekto, kai užgęsta prožektorių šviesos, o tas momentiniu principu sukurtas artificialus dėmesys įgaudavo kitokį atspalvį. Kas grįždavo į pilkos masės klodus, o kas sužibėdavo. Loterija.

Jums tikriausiai įdomu, kokia buvo šio ambicingo projekto tąsa? Galbūt aiškiai ir tvirtai suformuluota tikslų dekada papildė kasdienių įpročių bagažą? O gal projektas buvo tik trumpalaikė užgaida, ambicija, kuri, iš dalies patenkinta, taip ir nublanko rutinos fone? Šie bei daugelis kitų atsakymų Jūsų visų laukia šioje apžvalgoje.

1. Aš laikausi šio plano.
Post-dešimtukinė era padiktavo dar daugiau naujų iššūkių, tačiau gyvenimas tuom ir žavus, kad nuolat patiriame įvairiausių siurprizų, įtakojančių mūsų elgesį, požiūrį ir paprasčiausių realijų supratimą. Galiu tik pasidžiaugti, kad mėnesį po to, kai baigiau aktyviai laikytis dešimties pirmųjų taisyklių ir savo pasiekimais dalintis šiame tinklaraštyje, penki iš dešimties tikslų tapo įpročiais, o tai - išties džiuginantis pasiekimas.

2. Aš valgau sveiką maistą.
Nesveikas maistas - tarsi žalingas įprotis. Geriausias to pavyzdys - tipiškai vaizduojamas amerikietis, šlamščiantis Big Mac'us, ekipuotas trumpalaikėmis Coca-Cola atsargomis. Tačiau aprašydamas šį tikslą aš susiduriu su lingvistinės improvizacijos problemomis - kalbėti apie tą patį vis kitaip man daug sunkiau, nei tvirtai laikytis šio tikslo.

3. Aš sportuoju.
Sportas, paskutinę savaitę pavėlavęs į prioritetų perskirstymo traukinį, savo reiso dar laukia iki šiol. Artėjantis dešimtukas įneša džiugesio į ištuštėjusį peroną. Galima teisintis laiko stoka, atsiradusiomis naujomis veiklomis, bet egzistuoja toks paradoksas - tas, kuris teigia turintis mažai laiko, iš tiesų jo turi į valias.

4. Aš užsiimu asmenybės tobulinimu.
Kas jau kas, bet ši veikla gavo mažiausiai dėmesio pastarąjį mėnesį. O be reikalo. Suvokdamas asmenybės tobulėjimo svarbą, ketinu pagaliau (iš trečio ar ketvirto bandymo) išsiugdyti įprotį  semtis žinių iš žmonių, kurie savo pasiekimais ir patirtimi noriai dalinasi su visais. Ironiška, tačiau asmenybės tobulėjimo projektu vadinamame "Dešimtuke" realiam šios srities žinių lobyno kaupimui laiko galiausiai buvo skiriama vis mažiau ir mažiau.

5. Aš skaitau knygas.
Kaip ir ketinau, vakarais paimu į rankas Sigito Parulskio knygą. Kartais tik paimu, pavartau. Kartais tiesiog įdėmiau nužvelgiu viršelį. Kitais kartais atsiverčiu. Ir netgi seku akimis ir bandau iššifruoti čia patalpintus raidžių kodus. Kartais mane suima miegas, o kartais - kitos moterys. Kartais vėl bandau ištverti tris sekundes. Dangaus. Kartais yra taip gera išsinuomoti erdvės mašiną ir atsiriboti nuo savo sąmonės galaktikos. Kartais vakarais paimu į rankas knygą...Kartais.

6. Aš kalbu be neiginių.
Aš kalbu su neiginiais. Rašau beveik be neiginių. Pastebiu vartojamus neiginius. Stengiuosi pakeisti. Susiduriu su sunkumais. Suprantu, kad neiginiai yra natūrali kalbinės struktūros dalis. Kasdieniška. Diena be neiginio. Realybė ar utopija? Neiginių filtras. Tinkamas apibūdinimas esamai situacijai. Tai buvo šeštojo tikslo "Twitter'is".

7. Aš turiu papildomų pajamų.
Tikslas, kuriam skyriau tiek daug laiko tiek dešimtuke, tiek po jo, duoda daugiau, nei vien primatę vertę - pinigus. Taip kaupiama patirtis, kuri vėliau padės siekiant aukščiausių tikslų. Man labai patinka berods Donato Briko, Saviugdos mokyklos vadovo dažnai kartojama mintis - "Jei Dievas tau užvėrė duris, jis paliko atvirą langą". Ironiška, tačiau būtent tai, ko tikėjausi, tačiau kuo tuo pačiu metu labiausiai abejojau, išsipildė. O kas sakė, kad tikėjimas tuo, ko nori, yra per menkas keliatiesys.

8. Aš dirbu sistemingai.
Tas planas, kurį susidariau, man labai padeda atlikti mažareikšmes užduotis, kurias reikia atlikti nuolat ir iki tam tikro laiko. Ir tik žinodamas, kada kurios veiklos turiu imtis, aš eliminuoju populiariųjų "pamiršau", "tai daugiau nepasikartos" ir panašių pasiteisinimų riziką. O turėdamas "griaučius" gali žymiai lengviau manevruoti savo dienotvarkėje, darbingiausią laiką skirdamas prioritetiniams dalykams.

9. Aš turiningai leidžiu laisvalaikį.
Man pavyko ir toliau tęsti smagiausiojo tikslo tradicijas - apsilankiau teatre, kine, televizijos laidos filmavime, o kur dar galybė įvairiausios klubinės veiklos, seminarų, prezentacijų ir panašių dalykų. Vilnius. Gal pavadinimas "Europos kultūros sostinė 2009" sukelia ironišką šypseną, bet, kad tai veiklos sostinė - faktas.

10. Aš esu tvarkingas.
Daugelis mano svečių žaismingai sureaguoja į vonioje padėtą "priminimą", ką turiu padaryti vakare. Na, kiekvienas su savo silpnybėmis kovojame savais būdais, o šiuo atveju tikslas pateisina priemones. Dar vienas pliusas, kurį pastebėjau pastaruoju metu - sulaukus siurprizus krečiančių svečių gali būti tikras, kad veido spalva, jiems išvydus kambarį, liks nepakitusi.

Dabar projektą galiu pavadinti išties sėkmingu. "Dešimtukas" man padėjo išmokti sutelkti dėmesį kritinėse situacijose ir laikytis plano net kai aplinkybės tam nepalankios. Puikaus pirmojo bandymo įkvėptas nuo spalio 1 d. ketinu tęsti "Dešimtuką" su naujais dešimt laiptelių, artinančiais mane didžiojo tikslo link.