Kaip sekėsi vykdyti "Dešimtuko" tikslus projekto euforijai atslūgus?

2009-09-30 ·

Kol dar žiūrėdavau TV - mano mėgstamiausias žanras būdavo realybės šou. Muzikos, šokių, kelionių. Tačiau dar įdomiau už realybės šou visada būdavo tai, kaip sekasi dalyviams po projekto, kai užgęsta prožektorių šviesos, o tas momentiniu principu sukurtas artificialus dėmesys įgaudavo kitokį atspalvį. Kas grįždavo į pilkos masės klodus, o kas sužibėdavo. Loterija.

Jums tikriausiai įdomu, kokia buvo šio ambicingo projekto tąsa? Galbūt aiškiai ir tvirtai suformuluota tikslų dekada papildė kasdienių įpročių bagažą? O gal projektas buvo tik trumpalaikė užgaida, ambicija, kuri, iš dalies patenkinta, taip ir nublanko rutinos fone? Šie bei daugelis kitų atsakymų Jūsų visų laukia šioje apžvalgoje.

1. Aš laikausi šio plano.
Post-dešimtukinė era padiktavo dar daugiau naujų iššūkių, tačiau gyvenimas tuom ir žavus, kad nuolat patiriame įvairiausių siurprizų, įtakojančių mūsų elgesį, požiūrį ir paprasčiausių realijų supratimą. Galiu tik pasidžiaugti, kad mėnesį po to, kai baigiau aktyviai laikytis dešimties pirmųjų taisyklių ir savo pasiekimais dalintis šiame tinklaraštyje, penki iš dešimties tikslų tapo įpročiais, o tai - išties džiuginantis pasiekimas.

2. Aš valgau sveiką maistą.
Nesveikas maistas - tarsi žalingas įprotis. Geriausias to pavyzdys - tipiškai vaizduojamas amerikietis, šlamščiantis Big Mac'us, ekipuotas trumpalaikėmis Coca-Cola atsargomis. Tačiau aprašydamas šį tikslą aš susiduriu su lingvistinės improvizacijos problemomis - kalbėti apie tą patį vis kitaip man daug sunkiau, nei tvirtai laikytis šio tikslo.

3. Aš sportuoju.
Sportas, paskutinę savaitę pavėlavęs į prioritetų perskirstymo traukinį, savo reiso dar laukia iki šiol. Artėjantis dešimtukas įneša džiugesio į ištuštėjusį peroną. Galima teisintis laiko stoka, atsiradusiomis naujomis veiklomis, bet egzistuoja toks paradoksas - tas, kuris teigia turintis mažai laiko, iš tiesų jo turi į valias.

4. Aš užsiimu asmenybės tobulinimu.
Kas jau kas, bet ši veikla gavo mažiausiai dėmesio pastarąjį mėnesį. O be reikalo. Suvokdamas asmenybės tobulėjimo svarbą, ketinu pagaliau (iš trečio ar ketvirto bandymo) išsiugdyti įprotį  semtis žinių iš žmonių, kurie savo pasiekimais ir patirtimi noriai dalinasi su visais. Ironiška, tačiau asmenybės tobulėjimo projektu vadinamame "Dešimtuke" realiam šios srities žinių lobyno kaupimui laiko galiausiai buvo skiriama vis mažiau ir mažiau.

5. Aš skaitau knygas.
Kaip ir ketinau, vakarais paimu į rankas Sigito Parulskio knygą. Kartais tik paimu, pavartau. Kartais tiesiog įdėmiau nužvelgiu viršelį. Kitais kartais atsiverčiu. Ir netgi seku akimis ir bandau iššifruoti čia patalpintus raidžių kodus. Kartais mane suima miegas, o kartais - kitos moterys. Kartais vėl bandau ištverti tris sekundes. Dangaus. Kartais yra taip gera išsinuomoti erdvės mašiną ir atsiriboti nuo savo sąmonės galaktikos. Kartais vakarais paimu į rankas knygą...Kartais.

6. Aš kalbu be neiginių.
Aš kalbu su neiginiais. Rašau beveik be neiginių. Pastebiu vartojamus neiginius. Stengiuosi pakeisti. Susiduriu su sunkumais. Suprantu, kad neiginiai yra natūrali kalbinės struktūros dalis. Kasdieniška. Diena be neiginio. Realybė ar utopija? Neiginių filtras. Tinkamas apibūdinimas esamai situacijai. Tai buvo šeštojo tikslo "Twitter'is".

7. Aš turiu papildomų pajamų.
Tikslas, kuriam skyriau tiek daug laiko tiek dešimtuke, tiek po jo, duoda daugiau, nei vien primatę vertę - pinigus. Taip kaupiama patirtis, kuri vėliau padės siekiant aukščiausių tikslų. Man labai patinka berods Donato Briko, Saviugdos mokyklos vadovo dažnai kartojama mintis - "Jei Dievas tau užvėrė duris, jis paliko atvirą langą". Ironiška, tačiau būtent tai, ko tikėjausi, tačiau kuo tuo pačiu metu labiausiai abejojau, išsipildė. O kas sakė, kad tikėjimas tuo, ko nori, yra per menkas keliatiesys.

8. Aš dirbu sistemingai.
Tas planas, kurį susidariau, man labai padeda atlikti mažareikšmes užduotis, kurias reikia atlikti nuolat ir iki tam tikro laiko. Ir tik žinodamas, kada kurios veiklos turiu imtis, aš eliminuoju populiariųjų "pamiršau", "tai daugiau nepasikartos" ir panašių pasiteisinimų riziką. O turėdamas "griaučius" gali žymiai lengviau manevruoti savo dienotvarkėje, darbingiausią laiką skirdamas prioritetiniams dalykams.

9. Aš turiningai leidžiu laisvalaikį.
Man pavyko ir toliau tęsti smagiausiojo tikslo tradicijas - apsilankiau teatre, kine, televizijos laidos filmavime, o kur dar galybė įvairiausios klubinės veiklos, seminarų, prezentacijų ir panašių dalykų. Vilnius. Gal pavadinimas "Europos kultūros sostinė 2009" sukelia ironišką šypseną, bet, kad tai veiklos sostinė - faktas.

10. Aš esu tvarkingas.
Daugelis mano svečių žaismingai sureaguoja į vonioje padėtą "priminimą", ką turiu padaryti vakare. Na, kiekvienas su savo silpnybėmis kovojame savais būdais, o šiuo atveju tikslas pateisina priemones. Dar vienas pliusas, kurį pastebėjau pastaruoju metu - sulaukus siurprizus krečiančių svečių gali būti tikras, kad veido spalva, jiems išvydus kambarį, liks nepakitusi.

Dabar projektą galiu pavadinti išties sėkmingu. "Dešimtukas" man padėjo išmokti sutelkti dėmesį kritinėse situacijose ir laikytis plano net kai aplinkybės tam nepalankios. Puikaus pirmojo bandymo įkvėptas nuo spalio 1 d. ketinu tęsti "Dešimtuką" su naujais dešimt laiptelių, artinančiais mane didžiojo tikslo link.

read more "Kaip sekėsi vykdyti "Dešimtuko" tikslus projekto euforijai atslūgus?"

Dešimtukas: projekto apibendrinimas

2009-09-01 ·
Koja kojon su vasara baigėsi ir pirmoji projekto "Dešimtukas: 10 laiptelių tikslo link" kadencija. Tad ši apžvalga bus papildyta bendru kiekvieno tikslo vykdymo komentaru.

Paskutinioji projekto savaitė buvo kupina veiklos, susitikimų, naujų įspūdžių ir potyrių. Tarp saulės miesto ir sostinės. Na, o apie viską - iš eilės.

1. Aš laikausi šio plano.
Apibendrinimas: 3/9 tikslų jau tapo įpročiais. 3/9 tikslų susimalė prioritetų perskirstymo mėsmalėje. Kontrastinga. Džiugina tai, kad projektas pasiekė finišo tiesiąją, o tai įkvėpia tęsti pradėtą darbą ir išsikelti naujus tikslus bei pasitobulinti ten, kur šio projekto metu sekėsi silpniausiai. Plano, su minimaliomis išlygomis, laikytis pavyko, tad galiu patvirtinti hipotezę - "žmogus, žinodamas kryptį, tikslą pasiekia greičiau".

Įvertinimas: 8/10.

2. Aš valgau sveiką maistą.
Šią savaitę, nors ir teko atitolti nuo įprasto meniu, vistik, šis tikslas buvo aukščiau pagundų pasimėgauti itin skaniai atrodančiais, bet mažai sveikatos pridedančiais pseudokulinarijos rezultatais. Dalyvavau vestuvėse, o ten tikimybė padauginti tiek maisto, tiek alkoholio visada strykteli. Vis dėlto, šiai pagundai, kaip ir galimybei tuščiai postringauti apie pasiektą tikslą, atsispirta be didesnio pasipriešinimo.

Apibendrinimas: Galiu atsakingai pareikšti, kad sveikai maitintis man pavyko. Pavyko nuo pat pradžių susidaryti tinkamą valgiaraštį, todėl šaldytuvas nuolat proporcingai tuštėdavo, o žinojimas, ką valgysi, išlaisvindavo nuo blaškymosi atsidarius šaldytuvą, panašaus į moterų blaškymąsi prie pilnutėlės rūbų spintos, sprendžiant egzistencinį klausimą - "kuo šiandien apsirengti?". Tai tapo įpročiu, todėl šį tikslą dešimtuko tęsinyje pakeis kita siekiamybė.

Įvertinimas: 10/10.

3. Aš sportuoju.
Sportas paskutinę savaitę lyg maža mergaitė pasimetė įvairiausių veiklos prekių kupinoje mano gyvenimo Maximoje. Tiesa, vakar vakare buvau kupinas naiviausių iliuzijų, kad sportas ryte gali triumfuoti kovoje su miegu. Ech, tas jaunatviškas naivumas. O gal tiesiog reiktų labiau padirbėti prie dienotvarkės, nes valandą sportui namuose rasti nors ir sunku, bet misija tikrai įmanoma.

Apibendrinimas: Sistemingai sportuoti pavyko pirmąsias tris savaites. Sportas atlaikė išbandymą atostogomis prie jūros, išbandymą kasdienine rutina, tačiau galiausiai suklupo atsiradus naujoms veikloms. Tiesa, dar turiu vilties, kad sportas pradės mano dieną.

Įvertinimas: 7/10.

4. Aš užsiimu asmenybės tobulinimu.
Naivu būtų prašyti daugiau laiko - visi jo turime tiek pat. Tad alternatyvas matau dvi - arba tikslingiau susiplanuoti jau esamą laiką ir šiek tiek patuštinti miego sąskaitą, arba atsisakyti kai kurių mažiau reikšmingų veiklų. Mano nuomone, asmenybės tobulėjimo knygos, tai tarsi savanoriškas universitetas, kuriame tu kaupi žinias ir atsiriboji nuo stipendijų karų, nes tikslas - tobulėjimas, o ne diplomas. Kadangi apie Lietuvos švietimo sistemą turiu pakankamai skeptišką nuomonę, sąlygotą asmeninės patirties, todėl žinių siekimas savo noru ir dalijimasis su bendraminčiais atrodo daug efektyvesnis tobulėjimo kelias, nei tradicinis, diktanto principu vykdomas universalų štampavimas - mokame visko po truputį, bet nieko iš esmės.

Apibendrinimas: Iki šito tikslo praktinio įgyvendinimo dar reikia daug padirbėti. Nors progresas tikrai buvo - pavyko iš pasyvaus klausymo stadijos pasiekti aktyvaus konspektavimo plotmę. Matyt, dienotvarkėje reikia korekcijų :)

Įvertinimas: 6/10.

5. Aš skaitau knygas.
Paskutinę vasaros savaitę knygai laiko vis dėlto radau. Ir pradedu galvoti - gal vertėtų pakeisti vakarus su Facebook'u į vakarus su knyga (kaip tik iš atminties išnyra kadaise populiarios Radiocentro laidos Dizainerių šou rubrikos šaukinys)? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo lengviau pasiekiama nei sportas rytais.

Apibendrinimas: Aš apskritai džiaugiuosi vėl iš naujo atradęs knygas. Knyga savaime yra improvizacija, tad bandymams įvilkti ją į kariškos disciplinos marškinius ji atkakliai priešinasi. Bandysiu ją prisijaukinti be spaudimo, be rėmų ir be gairių. Skaitysiu, nes to noriu, o ne dėl to, kad yra toks tikslas. Totali rėminė kapituliacija.

Įvertinimas: 7/10.

6. Aš kalbu be neiginių.
Šis tikslas kuo toliau, tuo labiau atrodo toks paprastas, nes pozityvias konstrukcijas jau, kur galima, įsisavinau, o kur tinkamiau vartoti negatyvias, kam išradinėti dviratį. Beje, kalbėti be neiginių yra puikus būdas išvalyti savo vidų nuo negatyvios informacijos pertekliaus, kuria mus nuolat maitina mūsų didingoji žiniasklaida, piktdžiugiškai ir be galimų sankcijų sėjanti tendencingumo sėklą.

Apibendrinimas: Jei visi tikslai būtų taip lengvai pasiekiami, kažin ar reikėtų tokių "dešimtukų" :)

Įvertinimas: 9/10.

7. Aš turiu papildomų pajamų.
Pastarąją savaitę dėliojau įvairiausias strategijas, todėl kažką konkretaus pasakyti ypač dabar yra išties sunku. Degustuoju įvairiausius vaistus nuo finansinės impotencijos. Mane motyvuoja Thomas Edison'o patirtis, nuo kurio sėkmė nusisuko dešimt tūkstančių kartų, kol jis pagaliau išrado elektros lemputę. Darbas nuo algos iki algos sulaukus 50 metų vargu ar yra mano svajonių sąraše. Tad finansinės laisvės sieksiu kaip įmanoma greičiau.

Apibendrinimas: Žingsnius, susijusius su šiuo tikslu, kuriuos planavau įgyvendinti dar galvodamas apie šį projektą liepos viduryje, iš didelės dalies įgyvendinau, tačiau kai kurių procesų kontrolė yra atiduota į kitų žmonių rankas. Galbūt dabar būtų tinkamiausias laikas dar kartą optimizuoti išlaidas?

Įvertinimas: 7/10.

8. Aš dirbu sistemingai.
Šią savaitę sistemingai dirbti pavyko, nes stengiausi visas pavestas užduotis vykdyti iškart. Toks metodas labai efektyvus - išvengi "atminties sutrikimų", apeliacijų į laiko trūkumą, bandymų pasiskųsti esamų darbų gausa, kai iš tikro priežasčių reiktų ieškoti padrikame laiko planavime.

Apibendrinimas: Objektyviai šio tikslo siekimo kreivę vertinti būtų sunkoka, nes bemaž pusę projekto laiko atostogavau. O žinant priešatostoginius ir poatostoginius sindromus, logiška, kad maksimalaus efektyvumo tikėtis naivu, tačiau kalbant apie sistemingumą - sistema yra ir ji veikia.

Įvertinimas: 8/10.

9. Aš turiningai leidžiu laisvalaikį.
Savaitgalį, kaip ir minėjau, dalyvavau ilgai lauktame renginyje - draugo vestuvėse. Pagauta keliaraištė. Audringi purvini šokiai iki paryčių. Kompromituojančios nuotraukos. Paklydusio žmogaus beieškant. Teisingas santykis su alkoholiu. Tai tik keletas fragmentų, iš kurių ir susidėjo šventė.

Apibendrinimas: Vilnius - Europos kultūros sostinė. Ir nors įvairiuose kontekstuose tai dažniau pateikiama kaip anekdotas, tačiau šiame mieste atradau daug ir įvairių laisvalaikio praleidimo alternatyvų. O kadangi rudens sezonas tradiciškai stebins kultūrinių renginių gausa, man bus nauja patirtis pirmą kartą būti jų dalimi.

Įvertinimas: 10/10.


10. Aš esu tvarkingas.
Atrodo kiek mažai reikia, kad išsiugdytum šį įprotį. Dabar susimąstau - o kas trukdė pradėti anksčiau? Gal tiesiog tas paprastas lietuviškas pragmatizmas - kam daryti, jei gali nedaryti?

Apibendrinimas: Sėkmingas šio tikslo įgyvendinimas nustebino mane patį. Jau tampa įprasta sekmadienio popietėmis pasirūpinti savo namais, kurie kiekvieną dieną atsidėkoja jaukumu, šiluma ir noru visada į juos sugrįžti.

Įvertinimas: 10/10.

Nuolat susilaukdavau kritikos, kad mano projekte tvyro karinė disciplina, kad per didelis sistemiškumas užveria vartus improvizacijai, kad kiekviena veikla turi teikti malonumą, nes brukimu per prievartą sėkmės tikėtis sunku. Toks kelias - tik vienas iš būdų pasiekti savo tikslų. Manau, kad man savo asmeniniu pavyzdžiu pavyko įrodyti, jog jis yra veiksmingas. Jei žinote mažiau skausmingų ir rezultatyvesnių kelių - visuomet būsiu pasirengęs apie tai pasikalbėti. Kviečiu visus pasidalinti savo mintimis ar toks projektas buvo naudingas, įdomus, ar privertė susimąstyti, pagalvoti apie savo vietą gyvenime, siekius, tikslus, ar atradote bent dalelę savęs?

Pirmąją projekto dalį norėčiau pabaigti Napoleon'o Hill'o citata: "norėdamas kažką gauti - turi kažką paaukoti". Todėl ir toliau nuoširdžiai mainysiu savo laiką ir pastangas į dalykus, kurie didins mano asmenybės vertę ir suteiks man visapusišką pilnatvę.

read more "Dešimtukas: projekto apibendrinimas"