Dešimtukas: trečiosios savaitės apžvalga

2009-08-27 ·
Trečioji projekto "Dešimtukas: 10 laiptelių tikslo link" buvo tiesiog kitokia. Kai kuriems tikslams priklijavus antraplanio vaidmens etiketę bendroje saviharmonijos gamoje, pasidžiaugti galima sparčiai didėjančiu "Dešimtuko" atgarsiu ir gausėjančiu projekto ateities interpretacijų derliumi.

Tad smiginio strėlytės, lekiančios į ore besiplaikstantį kalendoriaus lapą, greičiu artinamės prie esmės, sutriuškindami hipotetinės retorikos drąsa persmelktą kliuvinį - ar nebijai tapti pernelyg monotoniškas?

1. Aš laikausi šio plano.
"Aš laikausi šio plano" man primena amerikietiškų kalnelių principą. Jei praėjusią savaitę viskas buvo kryptingai, sistematiškai ir tarsi sudėliota į tam tikras lentynėles, tai ši savaitė buvo ta hamoninga atsvara, atnešusi spontaniškumo, improvizacijos ir daug naujų galimybių. Maždaug pusę savo dėmesio sukoncentravus į vieną tikslą, natūralu, kad kiti tikslai dėl to nukenčia. Šią savaitę aktyviai vykdau 6 tikslus (vienu mažiau nei praėjusią), o kiti, bent esant dabartinei situacijai ir sudėliojus prioritetus, yra perkeliami į aktyvią atsargą. Tačiau visas procesas yra labai naudingas žiūrint į perspektyvą - dabar pasitaikančias klaidas tinkamu metu identifikavus, jas pašalinti bus galima daug greičiau. Tad vertinti galima 7/10 balų.

2. Aš valgau sveiką maistą.
Maistas ir azartas siejasi nebent tada, kai saviironijos rūke paskendę konkursantai bando kuo greičiau sušlamšti ant jų stalo gulintį ir rėmėjų savireklamos prieskoniais prisodrintą maisto davinį. Mano maisto ir azarto santykis kitoks. "Kai visi vienodi, vienas turi būti kitoks", skelbia populiari partizaninio marketingo svetainė. Va. Jau artimiau man. Azartas išvengti persivalgymo. Azartas coca-colą pakeisti sultimis. Azartas, patekus į pirmą kartą matomą erdvę, tvirtai deklaruoti ištikimybę nusistatytoms maistinėms vertybėms iš naujojo valgymo testamento, į blogų įpročių konteinerius išsviedžiant skrandžio ėduonies priežastį. Pasiliekant sau galimybę ir toliau kūną motyvuoti sveikata.

3. Aš sportuoju.
Aktyvaus gyvenimo terpėje sportas - it lietuviškų pasakų drebulė - nuolanki, prisitaikanti ir kantri materija. Šią savaitę mano įprastinis sportinis grafikas patyrė pirmąsias korekcijas, tačiau tikslas sportuoti tris kartus per savaitę ir toliau paženklintas sėkme. Pastaruoju metu vis svarstau - galbūt reikėtų patuštinti miego sąskaitą ir sportą perkelti į ankstų rytą? Tai būtų didelių valios pastangų reikalaujantis iššūkis, tačiau išsiugdžius šitokį įprotį, savęs teisinimas dėl pernelyg įtemptos dienotvarkės prarastų prasmę akivaizdoje su faktu.

4. Aš užsiimu asmenybės tobulinimu.
Savaitės pradžioje nagrinėjau Napoleon Hill mokinio W.Clement Stone knygą "Success Through a Positive Mental Attitude". Išties, akivaizdžiai juntama Napoleon Hill įtaka, dauguma minčių pateikiamos panašiai, tačiau kertinės idėjos išlieka praktiškai identiškos. Kartojimas - mokslų motina, todėl dar kartą įsigilinti į jau girdėtus dalykus buvo naudinga. Tiesa, būtent dėl to sugalvojau, kad geriau vengti klausytis dviejų to paties autoriaus knygų iš eilės, nes idėjine prasme labai lengva rasti panašumų, o kai klausaisi po kurio laiko, tai tarsi ekskursas į jau girdėtą ir įsisavintą informaciją. W.Clement Stone dėstomos mintys kartais atrodo pernelyg paprastos ir dauguma į jas žiūrėtų skeptiškai. Paradoksalu, tačiau būtent pozityvus mąstymas ir W.Clement Stone nuomone yra asmeninės žmogaus sėkmės pagrindas. Savaitgalį dalyvavau seminare, kuris taip pat suteikė daug peno apmąstymams, o pagrindinė mintis buvo tokia - sėkmingi žmonės sprendimus priima greitai ir užtikrintai, o jei persigalvoja, tuomet ilgai svarsto. Likusi visuomenės dalis sprendimus priima po ilgų dvejonių ir svarstymų, o atsisako savo ketinimų ir minčių pasitaikius pirmąjai kliūčiai.

5. Aš skaitau knygas.
Pirmasis fiasko. Ir pakėlęs ką tik į purvą panirusią galvą galiu pripažinti - šią savaitę Sigito Parulskio "Miegą ir kitas moteris" regėjau savo iliuzijose, geriausiu atveju. Na, kaltinamai į mane žvelgiančio viršelio žvilgsnis vis sutikdavo beeinantį prie kompiuterio. Gal pats laikas realiai pradėti taikyti motyvacinės bausmės priemonę - apatiją tikslui paversti diena be kompiuterio?
6. Aš kalbu be neiginių.
Trečiąją projekto savaitę pastebėjau vieną labai įdomų dalyką - tie natūralumo stokojantys teiginiai, pagaminti antonimizuojant neiginius, jau atrodė ir skambėjo gerokai delikačiau, priimtiniau ir vis rečiau pagaudavau save sąmoningose negatyvinės substitucijos paieškose. Protingi žmonės tokį reiškinį vadina progresu. Tiesa, pasinaudojau ir Arvydo patarimu - kai neiginį pakeisti sunku, tai įrodymas, kad iki tobulybės dar "kelelis tolimas", ir jį tiesiog palikti.

7. Aš turiu papildomų pajamų.
Tiesa pasakius, laukiau tos akimirkos, kai aprašysiu šį tikslą. Vyrai ne šunys, ant kaulų nepuola, mėgsta sakyti tvirtai pagrindą po kojomis jaučiančios merginos. Vyrai puola ant pinigų, pridurčiau. Ironiška, tačiau pinigai praranda reikšmę tada, kai jų turi šiek tiek daugiau, nei tuo metu pakilusi tavo poreikių kartelė. Tad toks vieno tikslo reikšmės hiperbolizavimas kitų tikslų sąskaita gali būti paaiškinamas paprastai: pasiekus šį tikslą gauni tvirtą sąjungininką kitiems tikslams pasiekti. Kartu su nauja veikla, kurios ėmiausi trečiąją savaitę ateina supratimas, kad viskas šiame gyvenime turi savo priežastį, o sėkmė - nuoseklių ir kryptingų pastangų rezultatas. Aš jį pasieksiu. No matter what. Ir tai ne Boyzone dainos pavadinimas :)

8. Aš dirbu sistemingai.
Aš sistemingai ruošiuosi dideliems darbams, geriau tiktų pasakyti. Rudenį prasideda tikrasis darbymetis. Žmonės, pailsėję ir kupini pasibaigusios vasaros įspūdžių, užprogramuoja save produktyviai veiklai. Siekiant maksimalaus rezultato, bandymas vasarą tartis dėl susitikimo, per kurį pristatytum savo įmonės teikiamų paslaugų privalumus, būtų prilygintas savižudybei. Tiesa, tai puikus laikas apsivalyti nuo visų mažareikšmių, tačiau reikalingų darbelių ir įgyti tinkamą sportinę formą rudens startams. Sistema sukurta. Laukianti įgyvendinimo. Tačiau tai - jau kito dešimtuko tema.

9. Aš turiningai leidžiu laisvalaikį.
Ketvirtadienį matyta "Laukinė moteris" buvo tikras vyriškumo testas informaciją asmeniškai linkusiems priimti patinams. Sigito Parulskio sukurta, o aktorės Rasos Marazaitės meistriškai įkūnyta heroje Eglė vieną po kito pjaustė vyrus kritikos geležtėmis. Vienus tai vertė piktintis, kitus - leipti iš juoko, o aš, pernelyg įsijautęs į artistinį sumanymą, pagavau save galvojant - aistros pagautas griebčiau tą laukinę Eglę, kad net žemė jai slystų iš po kojų :) Nuotaikingas, "gyvas" spektaklis, kuriame ir publika tarsi dalyvavo pastatyme.
Esu maloniai nustebintas, kai prie projekto, siūlydami savo idėjas, prisideda iškiliausi šalies menininkai. Tad dar pačioje rugsėjo pradžioje turėsiu puikią progą apsilankyti Kauno valstybiniame dramos teatre, o po kelių dienų pirmąkart praversiu Gyčio Ivanausko teatro pasaulio duris.
Na o šį savaitgalį manęs laukia pirmosios vestuvės gyvenime! Tiesa, svečio amplua :)

10. Aš esu tvarkingas.
Tai jau tampa įpročiu. Mažais žingsneliais. Dar daugiau. Tai tampa poreikiu. Suformuotu, instinktyviu ir atremiančiu visas pagundas priešintis. Tai tampa mano dalimi. O dar prieš mėnesį maniau, kad ties šiuo tikslu teisintis reikės dažniausiai...

Koncentracija į vieną tikslą užgožia kitų tikslų išpildymą. Kiekvienas naujas dalykas reikalauja dėmesio ir laiko, o dividendus duoda tik tada, kai, anot Ričardo Doveikos, auksas patikrinimas ugnimi, o ne vandeniu.