"10 stiklinių vandens" - po dviejų mėnesių

2013-03-29 ·
Praėjo lygiai keturios savaitės nuo vasario pabaigos. Kas čia tokio ypatingo, paklaustumėte. Visų pirma tai, jog, užuot pradėję mėgautis pavasariu, mes ir toliau, norime to ar ne, turime gerėtis žemę apklojusiu sniego patalu. Ir jei galvojate, kad dabar pulsiu postringauti apie orą ar sielotis dėl taip ir neketinančio ateiti pavasario, turiu jus nuvilti, nes pirmosios keturios kovo savaitės man buvo ypatingos dėl visai kitų dalykų. Kokių? Viskas paaiškės jau netrukus.

Tie, kas sekė projektą "10 stiklinių vandens" galėjo bandyti iššifruoti mano pirmoje pastraipoje pateiktas užuominas. Visiems kitiems pasakysiu, jog nuo vasario pradžios iki pabaigos vykdžiau eksperimentą, kurio metu kasdien išgerdavau po 10 stiklinių vandens bei stebėjau, kaip keičiasi mano savijauta. Vis dėlto, laikytis plano, kai apie tai rašai ir žinai, jog bus žmonių, kurie skaito - sąlyginai lengviau. Tačiau kaip sekėsi gyventi su šiuo naujai išsiugdyti įpročiu praėjus lygiai 28 dienoms nuo aprašyto laikotarpio? Ar įprotis liko? Kokių naujų pokyčių pastebėjau? O gal visa tai tebuvo trumpalaikis miražas? Tai - tik dalis klausimų, į kuriuos atsakysiu šiame straipsnyje.

"10 stiklinių vandens" skaitliukas

Per vasarį pavyko išgerti 326 stiklines vandens arba po beveik 12 per dieną. Pirmosios dvi kovo savaitės leido daryti prielaidą, jog tempą ir toliau pavyks išlaikyti, nes per jas buvo išgerta 5 stiklinėmis daugiau, nei per tokį pat laikotarpį vasario pradžioje.

Vis dėlto, vėliau pasigavau kosulį ir vandenį 4 dienoms vandenį reikėjo pakeisti dar didesnėmis arbatų dozėmis, tad per paskutines dvi kovo savaites jau nebepavyko pasiekti trokštamo 10 stiklinių vandens per dieną vidurkio. Guodžia tik tai, jog mėnesio pradžioje pasiekti geri rezultatai galiausiai persvėrė rezultatą, tad mėnesį bendra 28 dienų statistika (288 stiklinės arba kiek daugiau nei 10 per dieną) paliko teigiamą įspūdį.

Per pirmąją eksperimento dalį pastebėjau bent 7 pokyčius, iš kurių ne visi liko po antrojo mėnesio:
  • Įprotis fiksuoti išgerto vandens kiekį (dar tvirčiau susiformavo, dienos eigoje vis seku išgertą vandens kiekį, o kitą rytą užsirašau į duombazę);
  • Sumažėję galvos skausmai (nors ir pastarasis mėnuo pareikalavo daug psichologinių jėgų bei buvo kupinas stresinių situacijų, galvos skausmai nepadidėjo);
  • Išvengta peršalimo ligų (deja, bet po vieno "Chorų karų" vakarėlio atsidūriau peršalimo gniaužtuose, o iki šiol vis apie save primenantis kosulys vis dar laiko leteną ant mano plaučių neleisdamas pasprukti);
  • Sumažėję nugaros skausmai (būna akimirkų, kai jie vėl paūmėja, tačiau tos akimirkos - retesnės, nei būdavo iki tol, kai vandenį gėriau mažesniais kiekiais);
  • Nuslopintas alkio jausmas (anksčiau labai mėgdavau užkandžiauti, o dabar - atsigeriu stiklinę vandens);
  • Atsikratyta "pagirių" efekto (per pastarąjį mėnesį nebuvo progos pasitikrinti);
  • Sumažėjęs nuovargis (mano nuomone, prie to prisideda ir tinkamas laiko planavimas, bet, iš tiesų, nuovargis per pastarąjį mėnesį nepadidėjo).
Per šį mėnesį pastebėjau ir porą naujų dalykų. Visų pirma - lygesnė veido oda. Kadangi mano veido oda jautri ir riebi - toks derinys nuolat šaukiasi intensyvios priežiūros. Ir nors mokslininkai teigia, jog vanduo neturi jokio poveikio odai, mane dažniausiai matanti mano mergina Jūratė drįstų pasiginčyti, nes būtent ji ir įžvelgė šį pokytį.

Be to, pastebėjau, jog dabar galiu prieš naktį išgerti 2-4 stiklines vandens ir ramiai miegoti. Anksčiau nuo bet kokių skysčių gėrimo atbaidydavo faktas, kad reikės bent kartą keltis ir žingsniuoti į tualetą bei taip sutrikdyti miegą. Žinoma, šlapimo perlaikymas nėra rekomenduojamas, tačiau dabar tai kelia daug mažesnį diskomfortą nei anksčiau, tad vakare išgeriu bent dvi stiklines vandens. 

Po dar 4 savaičių galiu drąsiai pasakyti, jog, išskyrus 4 dienas kovoje su kosuliu, 10 stiklinių vandens tapo tvirtu mano įpročiu, o dauguma per pirmą mėnesį pastebėtų pokyčių išliko, šalia jų atsirado ir naujų. Aš ir toliau gersiu vandenį. O kaip elgtis tau - pasirink pats. Visada bus skeptikų, kurie sako, jog vanduo išplauna druską bei susilpnina imunitetą, visada bus ir šalininkų, sakančių, jog vanduo - pirmasis vaistas nuo visų ligų. Mano pavyzdys parodė, jog net ir per trumpą laiką galima pasiekti tam tikrų pokyčių. O ką rinksiesi tu?



read more ""10 stiklinių vandens" - po dviejų mėnesių"

20 patarimų delsiantiems (IV)

2013-03-27 ·
Kada paskutinį kartą nespėjote į tualetą? Tai neįmanoma, burbtelėtų cinikai, pasipiktinę klausėjo arogantiškai pasipūtėliška provokacija. O kas būtų, jei nespėtumėte? Kad ir koks sarkastiškas pavyzdys, tačiau jis puikiai atspindi seną tiesą - laiko visada atrasime tam, ko iš tiesų norime. Būtent todėl dar praeitą savaitę minėtos pirminės panikos apraiškos iš "nieko nespėju", "esu apsivertęs darbais", "neturiu laiko" serijos tėra kaukės ant motyvacijos stokos veido.

Jau tris savaites ne tik pateikiu visuotinai pripažintų autoritetų patarimus kaip kovoti su atidėliojimu bei delsimu, tačiau ir dalinuosi savo asmenine patirtimi, nes dažnai žmonės turi vieną ir tą patį pasiteisinimą: taip, "ant popieriaus" tai skamba labai gražiai, bet mano situacija unikali, todėl man tai netinka. Kaip rodo mano patirtis, šie patarimai iš tiesų veikia, todėl skatinu kiekvieną ne tik perskaityti, bet ir atsirinkti tai, kas tinka labiausiai bei išbandyti savo kailiu.

Paskutinėje rašinių ciklo "20 patarimų delsiantiems" sužinosite, kaip dienos planas gali padėti išvengti atidėliojimo, kiek laiko atsargos reiktų pasilikti planuojant užduotį bei kuo svarbi koncentracija į vieną konkretų veiksmą.

1. Pradėk nuo pačios sunkiausios užduoties

Dauguma pradeda nuo pačių lengviausių bei nesvarbiausių užduočių, kurias apskritai reiktų ignoruoti ir pasaulis dėl to nesugriūtų. Būtent todėl jie skundžiasi, jog daug dirba, o kaip nieko nepasiekia, taip nepasiekia. Kad ir kaip kiltų pagunda imtis lengvesnių užduočių, nuraminkite save, jog tik šiandien aš pradėsiu dieną nuo paties svarbiausio darbo. Jei taip elgsitės daugiau nei du mėnesius - didelė tikimybė, jog  svarbiausių darbų atlikimas pirmiausia taps įpročiu.

Mano patirtis: Kiekvienos dienos plane, kuriame tam tikri pasikartojantys darbai užrašomi prieš savaitę ar daugiau, visada stengiuosi svarbiausias dienos užduotis atlikti iki pietų. Jei to padaryti neįmanoma (pvz., svarbus susitikimas numatytas popiet), tai stengiuosi skirti dar kažkiek laiko pasiruošimui bei susikoncentravimui. Ar visada pavyksta? Žinoma, kad ne, tačiau, kai turi pastovų planą, perstumdyti laiką vengiant tam tikrų užduočių nesinori, nes taip tik apgaudinėji save.

2. Išskaidyk užduotį į dalis

Jei užduotis atrodo pernelyg sudėtingai, o jai atlikti reikės gausybės įvairiausių veiksmų - išnarstyk ją po kaulelį ir susirašyk detalų planą, ką ir po ko reikės atlikti, kokių resursų tam reikės, kokie žmonės galėtų pagelbėti ir iki kada kiekvieną etapą reikia užbaigti. Žmogaus smegenims daug paprasčiau susidoroti su smulkesne užduotimi, o jei šalia jos yra ir atlikimo planas, tai pagunda tokį darbą atidėlioti dar labiau sumažėja.

Mano patirtis: Kiekvieno iš mūsų darbe gausu kartotinių užduočių. Jei žinau, kad užduotį per artimiausią pusmetį reikės atlikti bent dukart, prieš jos imdamasis susidarau detalų planą, todėl kiekvieną kartą padaugėja veiksmų, kuriuos darau automatiškai. Tai labai svarbu ir tuo atveju, jei dėl tam tikrų priežasčių užduotį reikės deleguoti kitam žmogui - jis, matydamas gaires, daug lengviau įsisavins informaciją ir bent jau žinos, ką po ko reikia atlikti.

3. Skirk pakankamai laiko užduoties atlikimui

Tam tikroms užduotims atlikti reikia daugiau, nei kelių ar net keliolikos minučių. Kartais visas procesas gali tęstis valandų valandas. Tokiu atveju reiktų skirti bent 25% daugiau laiko, nei planuojama užtrukti ties konkrečia užduotimi, nes, jei viskas eisis gerai - laimėsite laiko, kurį galėsite skirti mažiau reikšmingiems darbams, o jei ne - bent jau nestresuosite, kad visa dienotvarkė subyrėjo tarsi kortų namelis. Be to, visada pravartu palikti bent valandą per dieną nenumatytų gaisrų gesinimui, nes atsiradę netikėti trukdžiai taip pat gali pajudinti net ir pačios stabiliausios darbotvarkės pamatus.

Mano patirtis: Pats visai neseniai pradėjau naudotis patarimu palikti bent valandą-dvi per dieną niekam neskirto laiko, kadangi jį per dieną tikrai atsiras kuo užpildyti. Taip pavyksta atlikti bent jau pačius svarbiausius darbus, o jei dienos eigoje neatsiranda būtinų užduočių, tuomet esu laisvas pasirinkti, kam skirti savo sąskaitoje išsaugotą laiką.

4. Išsiugdyk greito reagavimo įprotį

Žmogaus bei kitų gyvų organizmų prigimtis - ilsėtis. Todėl mes mieliau darome tai, kas išeina geriausiai ar bent jau tai, kas nereikalauja daug pastangų. Vis dėlto, pagundai nuklysti į nesvarbių darbų bei laiko švaistymo galaktiką atsispirti bus lengviau, jei nuolat savęs paklausite "ar tai tikrai svarbiausia užduotis šią minutę?" Jei ne - grįžkite prie svarbesnių darbų. Labai padėtų ir troškimo greitai bei kokybiškai atlikti užduotis išsiugdymas. Jei tai sekasi sudėtingiau - prisiminkite dalykus, kurių trokštate ir sudarykite sandorį su savimi, jog apdovanosite save už tam tikrų sudėtingų užduočių atlikimą. Motyvacija išaugs akimirksniu!

Mano patirtis: Kadangi esu veiklus ir nelabai mėgstu bereikšmius bei daug laiko suvalgančius pokalbius, kavos pertraukėles darbo metu, be to, keliskart per valandą neskęstu apmąstymuose apgaubtas cigarečių dūmų skraiste, vien tai padeda sutaupyti daug laiko. Be to, stengiuosi negraužti savęs, jei į vieno svarbaus darbo vietą atsistoja kitas panašios arba didesnės svarbos darbas. Svarbiausia - kuo mažiau nuklysti į lankas bei kuo greičiau iš jų sugrįžti.

5. Susitelk ties viena užduotimi

Nesugebėjimas susikoncentruoti ties viena užduotimi iki tol, kol ji atlikta - viena iš pagrindinių neproduktyvaus darbo priežasčių. Brian Tracy teigia, jog galime perpus sumažinti užduoties atlikimo laiką, jei nesiblaškysime, o visą dėmesį skirsime vienam konkrečiam darbui. Tad kuo mažiau šokinėjate nuo vieno darbo prie kito, tuo daugiau padarote ir ilgainiui kiekvieną užduotį atlikti pavyksta vis paprasčiau. Nors iš pradžių gali nepavykti visko atlikti iš karto - nenuleiskite rankų, nes atkakliausiems būna dosniai atlyginama.

Mano patirtis: Su gebėjimu susikoncentruoti turiu problemų, nes, jei ilgesnį laiką negaliu rasti sprendimo, sudėtinga išlaikyti dėmesį, nes vis norisi veikti, judėti į priekį, todėl tie "užstrigimai" aklavietėse supurto susitelkimo žemę po kojomis bei skatina imtis kitos veiklos, kurią tuo metu galiu atlikti produktyviau. Jei pastebiu, kad konkreti užduotis kartkartėmis sukelia keblumų, kruopščiai peržiūriu jos atlikimo planą. Kuo konkretesnis ir tikslesnis planas, tuo daugiau galimybių kryptingai susikoncentruoti ties jo įgyvendinimu.

Štai ir visi 20 patarimų delsiantiems. Sužinojome, kodėl svarbu turėti tikslą, kaip surikiuoti darbus pagal svarbą, kokia pasėkmių įvertinimo reikšmė, kaip atrasti labiausiai veiklą ribojančius faktorius, kas yra raktas į didesnį produktyvumą, kaip apgauti save atidėliojant bei dar daug kitų dalykų. Pritaikykite šiuos patarimus ir žodžiai "nieko nespėju", "neturiu laiko" ilgainiui pabėgs iš jūsų žodyno, o pagerėję laiko planavimo įgūdžiai pakels savivertę į kitą lygmenį. 


read more "20 patarimų delsiantiems (IV)"

Biblioteka: Dale Carnegie. "Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms"

2013-03-25 ·

Socialinių tinklų dominavimo laikais susirasti draugų atrodo juokų darbas - nueini į "Facebooką" ir vienu pelės spragtelėjimu susibičiuliauji. Pagal tai galima matuoti ir įtaką - kas daugiau draugų savo sąraše turi, kieno draugų kalibras aukštesnis, tuo ir paties autoritetas didesnis.

Vis dėlto, susiduriame su paradoksu - kuo daugiau bendraujame internetu, tuo mažiau mokame bendrauti gyvai, neretai draugų kompanija laiką leidžia akis įbedę į savo išmaniuosius telefonus, o poros, teko girdėti, taip vakaroja. Dar liūdniau - tai tampa savaime suprantama ir niekas iš to nedaro problemos. Tad kaip padidinti draugų skaičių ne socialiniuose tinkluose, o realiame gyvenime bei kaip tinkamai bendrauti su jau turimais, jog kiekvienas bičiulis galėtų pasakyti - tu esi puikus draugas?

Prieš porą mėnesių aprašydamas knygą "Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi" žadėjau, jog "Bibliotekos" rubrikoje dar tikrai pakalbėsime  apie žymiausią ne tik Dale Carnegie, tačiau vieną populiariausių visų laikų saviugdos knygą "Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". Šiandien pažadą tęsiu ir viliuosi pagausinti šios puikios knygos fanklubą.

Pirmas dalykas, kurį prisimenu iš šios knygos yra tas, jog autorius, pabrėždamas, kad tai yra veiklos knyga, visų pirma pamoko, kaip iš šios knygos gauti daugiausiai naudos. Juk ko verta net ir pati geriausia ir teisingiausius patarimus žerianti knyga, jei ji tebuvo suvartota vietoj vakaro pramogos, o joje pateikta informacija prašmėžavo tarsi miražas ir liko tūnoti raidėmis gelstančiuose puslapiuose?

Skaitant knygą vis pagaudavau save mąstant apie kasdien vis labiau didėjančią ir akis badančią prarają tarp to, kaip mes suprantame žmonių santykius bei bendravimą ir to, kaip juos aprašo Dale Carnegie. Kad ir paprastas dėsnis - jei nori kažką gauti iš kito žmogaus, padaryk taip, kad jis norėtų tai padaryti. Ir ne maldavimais, paliepimais, grasinimais, neaiškia ir nerišlia argumentacija, po kurios atsisakęs žmogus kaip minimum pasijunta kaltas. Visai nenuostabu, jog į save orientuotas bendravimas ilgainiui pradeda varginti, o atgaivos ieškome virtualybėje.

Dauguma žmonių galvoja, jog mokėti bendrauti reiškia daug ir įdomiai kalbėti. Anaiptol. Jei išmoksime klausytis (ne tik girdėti) bei padėti žmogui atsiverti, užmegsime kur kas stipresnį ryšį, nei bandydami padaryti įspūdį savo kalbomis. Kaip teigia Dale Carnegie, daugiau draugų susirasite per du mėnesius, jei jais nuoširdžiai domėsitės nei galėtumėte susirasti per du metus besistengdami juos sudominti savimi.

Kokia yra didžioji žmogiškųjų santykių paslaptis? Kaip tapti puikiu pašnekovu? Kaip geriausia pasielgti įsipliekus ginčo kibirkštims? Kaip sudominti žmones? Kaip kritikuoti išvengiant kontratakos? Kaip elgtis, kad žmonės mielai darytų tai, ko jums norisi? Tai - tik maža dalis temų, kurias išsamiai ir su vaizdingais pavyzdžiais apžvelgs Dale Carnegie knygoje "Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". Be to, joje rasite ir gausybę naudingų patarimų kaip patikti žmonėms, kaip juos įtikinti pritarti jūsų nuomonei bei kaip tapti žmonių lyderiu.

"Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms" - įkvepianti, skatinanti veikti, raktą į naują bendravimo ir gyvenimo kokybę suteikianti knyga. Knyga, kurią aš skaitau kartą per metus ir vis atrandu naujų dalykų. Knyga, kurios puslapiuose užrašytos tiesos nuolat primėto akmenų į mano elgesio daržą. Šios knygos poveikis - didžiulis. Todėl, jei pritaikysi bent 5 šioje knygoje pateikiamus patarimus, galiu lažintis, jog tapsi bent 5 kartus geresniu draugu.

Įvertinimas: 10/10.



read more "Biblioteka: Dale Carnegie. "Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms""

Kaip sužadinti pasitikėjimą savimi?

2013-03-22 ·
Pasitikėjimas savimi - tema, kuria dabar populiaru spekuliuoti. Vis daugiau fanatikų pritraukiantis asmenybės kultas skatina dar labiau gilintis į savo vidinį pasaulį, ieškoti jame dar nepanaudotų resursų, neatrastų lobių bei neužkariautų teritorijų. Pasitikėjimas savimi - viena iš kertinių sėkmingo žmogaus savybių, unisonu išrėktų kelią į sėkmę padedančiais surasti besiskelbiantys apsukruoliai. O kaip iš tiesų sužadinti tą pasitikėjimą savo jėgomis?

Sužinoti naujų dalykų šia tema susiruošiau išgirdęs apie gerai žinomo psichologo, lektoriaus, o pastaruosius kelis metus sėkmingai šias žinias išeiviams Londone perteikiančio Tomo Girdzijausko seminarą į dešimtuką pataikančiu pavadinimu - "Pasitikėjimas savimi". Apie lektorių tam tikrą nuomonę buvau susiformavęs iš anksčiau, nes teko skaityti keletą interviu, straipsnių, publikacijų, perklausyti audio programą apie vyrų ir moterų santykius, išgirsti itin teigiamų atsiliepimų iš kolegų brokerių bei kitų patyrusių lektorių. Norėjosi ir pačiam įvertinti.

Įdomu buvo ir dėl to, jog nemenką dalį auditorijos sudarė kolegos nekilnojamojo turto brokeriai, kuriems pasitikėjimas savimi yra viena iš pamatinių savybių, be kurios sudėtinga įsivaizduoti sėkmingą darbą šioje srityje. Tad ko jie tikėjosi? Eilinį kartą įsitikinti, kad jiems "viskas gerai" su pasitikėjimu savimi? Ar, pripažinę, jog galėtų labiau pasitikėti savimi, ieškotų naujų raktų, kurie atrakintų dar nepažintas asmenybės kerteles? Rezultatas gerokai nustebino. Skaitykite toliau ir sužinosite kaip. 

Giriu už:
  • Praktines užduotis (trys skirtingų tipų praktinės užduotys: testas, pabuvimo su savimi pratimas bei prisistatymas prieš auditoriją tikrai papildė šio seminaro įspūdžių bagažą);
  • Naudingus patarimus (jau senokai neteko būti seminare, kuriame būtų pateikta tiek daug metodinių ir su dėstomu dalyku susijusių technikų, analizuojami jų pritaikymo aspektai);
  • Klausimų-atsakymų sesiją (tai, kad seminaro dalyviai uždavė beveik 20 klausimų rodo, jog tema aktuali, o lektoriaus žiniomis pasitikima bei norima pasitikslinti tam tikras vietas bei pasiteirauti, ką patyręs psichologas mano vienu ar kitu ramybės neduodančiu klausimu).
Patobulinčiau:
  • Technikos parengimą seminarui (tai, kad lektorius pirmas 15-20 seminaro minučių bandė gražiuoju susitarti su kompiuteriu bei projektoriumi rodo, jog paruošiamieji darbai nebuvo atlikti iki galo);
  • Kertinių seminaro dalių akcentavimą (kai pateikiama tiek daug informacijos, trūko pagrindimo, kodėl viena ar kita technika yra apskritai minima, o kurios iš paminėtų - svarbesnės už kitas bei kodėl);
  • "Geros nuotaikos" elementų įtraukimą (dėmesį išlaikyti visą dieną - sudėtinga, todėl keletas juokelių ar šou elementų būtų padėję užmegzti dar geresnį ryšį su auditorija).
Komentaras.
Ar seminaras atitiko lūkesčius? Sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti. Priklauso nuo to, kas ir ko tikėjosi. Vien Tomo Girdzijausko asmenybė yra verta apystorės knygos. Tie, kam teko dalyvauti kituose šio lektoriaus seminaruose, puikiai žino jo prekiniu ženklu tapusį stilių, kuomet ilga (ir kartais pernelyg ištęsta) įžanga yra vainikuojama stipriu teminės informacijos koncentratu.

Kitas dalykas, kuris man vis lindo į akis ir nedavė ramybės buvo savimi pasitikinčio lektoriaus stereotipas. Aukštas, gerai sudėtas, su plačia šypsena, emocionaliai gestikuliuojantis, užsiėmęs tvirtą poziciją scenoje, nors nevengiantis ir pajudėti, kalba aiškiai, garsiai ir varijuodamas intonacijomis bei neužsikirsdamas žeria komplimentus moterims. Stebėdamas seminarą nesuradau nė vieno kriterijaus, kuris atitiktų lektorių, o tai tarsi skatino pasvarstyti: kaip lektorius, kuris, atrodytų, nespinduliuoja pasitikėjimu savimi gali kalbėti šia tema?

Be to, pranešimas kažkiek priminė susistemintą lektoriaus per dvejus pasiruošimo metus surinktos informacijos apie pasitikėjimą savimi atpasakojimą. Vis dėlto, seminarą vertinu teigiamai, nes kiekvienus mokymus vertinu ne už tai, kiek šou elementų juose išvydau ar kaip gerai praleidau laiką, nes tai - momentiniai dalykai, kurie labai greitai išgaruoja. Seminaras vertingas tiek, kiek sugebi iš jo pasiimti, kiek lieka tavo galvoje, kiek sukelia naujų apmąstymų, atveria naujų požiūrio horizontų ar tiesiog duoda naujų maršrutų kelionėje į tikslą. Visais šiais aspektais seminaras buvo turtingas, o tiems, kas ne tik įdėmiai klausėsi, tačiau ir konspektavo bei po to pradėjo taikyti bent dvi-tris iš keliasdešimties paminėtų technikų, savęs pažinimas bei pasitikėjimas savimi jau artimiausiu metu turėtų pražysti dar neregėtais žiedais.

Įvertinimas: 7/10.



read more "Kaip sužadinti pasitikėjimą savimi?"

20 patarimų delsiantiems (III)

2013-03-20 ·
Kiekvienam iš mūsų teko girdėti, jog laiko valdyti neįmanoma. Tie, kam išsakytų žodžių neužtenka, maestro Virgilijus Noreika galėtų skambiai priminti, kad laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal. Tad ką daryti, kad tas laikas nepraeitų veltui, o per kiekvieno iš mūsų turimas 24 valandos kuo rečiau skambėtų į neviltį varantys pasiteisinimai su "nieko nespėju", "darbų turiu iki kaklo", "neturiu laiko" etiketėmis?

Prieš dvi savaites pradėtame rašinių cikle "20 patarimų delsiantiems" jau sužinojote, kaip susidėlioti darbus pagal svarbą, įvertinti galimas pasekmes, analizuoti save ir savo galimybes bei rinktis tik tas užduotis, kurios sekasi geriausiai. Šiandien pasistengsime rasti greičiausią maršrutą bei išmoksime keletą derybų su viduje tūnančiu atidėliojimu demonu technikų. Šie 5 patarimai pajudins nusistovėjusius požiūrio į veiklą pamatus bei įžiebs naujų kibirkščių apmąstymams. Jei po to imsitės veiksmų - savo laiką išnaudosite daug produktyviau!

1. Tikslo link judėk mažais žingsneliais.

Didelė užduotis gali savaime atbaidyti. Kaip to išvengti? Atsakymas paprastas - nesistengti aprėpti daugiau, nei leidžia akiratis. Jei judėsime mažais žingsneliais, etapas po etapo, tikslą pasiekti bus daug lengviau, nei vien matant didžiulį paveikslą, bet neturint žalio supratimo, kur pradžia, kur vidurys, o kur - pabaiga.

Mano patirtis: Mažesnius žingsnelius suplanuoti ir juos žengti man padėjo David Allen metodika, pagal kurią reikia užsirašyti bent vieną tolimesnį žingsnį, o dar geriau - visą planą. Tuomet viskas atrodo aiškiai, suprantamai ir paprastai, todėl tokio darbo atidėlioti nebesinori.

2. Kelk sau aukštesnius reikalavimus.

Jei atliksi tik tai, ko iš tavęs tikimąsi - liksi nepastebėtas, nes tai atrodys savaime suprantama. Padaryk daugiau - žmonės ims apie tai kalbėti, tave rekomenduoti, o pats pradėsi jausti pasitenkinimą darbu. Savo darbe turi atrasti svarbiausias sritis ir nuolat savęs paklausti - ką dar tokio galėčiau padaryti, kad pranokčiau lūkesčius? Jei ne tik klausite šio klausimo, bet ir darbais paversite atsakymus, tokia veikla ilgainiui taps švente ir stebėsitės, kaip jums dar už tai mokami pinigai!

Mano patirtis: Jau 7 metus dirbu su žmonėmis, todėl bendravimą, dėmesį jiems bei savo duoto žodžio laikymąsi iškeliu į pirmą planą. Tai netruko prasprūsti pro žmonių su kuriais dirbu akis ir jie mielai renkasi bendravimą su manimi (nors galėtų bendrauti su kolegomis ar konkurentais), nes visada žino, jog gaus tai, ko tikisi, o kartais net ir daugiau. Be abejo, visur viršyti lūkesčius būtų sudėtinga, todėl labai atidžiai pasirenku, kurios sritys yra svarbiausios bei jose stengiuosi padaryti daugiau, nei įprasta.

3. Didink produktyvumą.

Poilsis - vienas iš raktų į produktyvumą. Pervargęs, išsekęs, nusikamavęs žmogus toli gražu neprimena savo darbu besimėgaujančio ir gyvenimo džiaugsmu spinduliuojančio žmogaus. Be to, tai rodo, jog žmogus turi problemų planuodamas savo laiką bei nustatydamas darbų svarbą, nes jam visi darbai atrodo patys svarbiausi, o jų neatlikus lauktų pasaulinio masto katastrofa. Todėl be tinkamo laiko planavimo labai svarbu ir produktyviai ilsėtis, nuolat turėti energijos. Dar daugiau, turime žinoti, kuriomis valandomis esame patys produktyviausi ir jas skirti pačių svarbiausių darbų atlikimui.

Mano patirtis: Kadangi dirbu protinį darbą, tai poilsį stengiuosi derinti su sportu, nes kūnas turi gauti subalansuotą fizinio ir emocinio krūvio dozę. Tam, kad atrasčiau darbingiausias valandas paroje man užteko 3 mėnesius 15 minučių tikslumu fiksuoti visas atliekamas užduotis bei įvertinti, kuriuo metu jas atlikti buvo produktyviausia. Viena iš svarbiausių išvadų, kurias pavyko padaryti buvo ta, jog svarbu ne kiek laiko tu praleidi darbe, bet kaip tą laiką išnaudoji. Keturios produktyvios ir tinkamai prieš tai suplanuotos darbo valandos geriau, nei 8 chaotiško ir ne itin produktyvaus atsėdėjimo su streso prieskoniais.

4. Motyvuok save veikti.

Savo minčių suvaldymas gali būti sudėtingas uždavinys. Labai svarbu suprasti, jog kuo mažiau stresuosi dėl dalykų, kurių negali pakeisti, tuo geriau seksis bei tuo daugiau pavyks nuveikti. Kiekvienam žmogui pasitaiko sudėtingesnių situacijų, kurios tą akimirką varo į neviltį, todėl labai svarbu kiekvienoje iš jų įžvelgti teigiamą pusę bei pastebėti, ko iš tokios situacijos galima pasimokyti. Dar geriau būtų koncentruotis ne į kaltųjų,  bet į sprendimo paiešką. Kai aplink save kursite pozityvų magnetinį lauką, tai ir problemos atrodys mažesnės, ir žmonės malonesni, ir gyvenimas nusidažys šviesesnių spalvų tonais.

Mano patirtis: Kiekvienas žmogus turi savo motyvuojantį faktorių, kuris skatina jį veikti. Mane motyvuoja tai, kuo aš noriu tapti, kokį gyvenimą gyventi bei kokius įgūdžius išsiugdyti. Ant savo kompiuterio darbalaukio, ant šaldytuvo namie, prie lovos, piniginėje aš turiu savo norų bei siekių paveikslą, kuris nuolat motyvuoja mane judėti į priekį bei siekti savo tikslų.

5. Ignoruok nesvarbius darbus.

Galime skaityti kiek norime knygų, lankytis šimtuose seminarų ir jaustis nuvažiavę asmenybės tobulėjimo keliu bent keliomis stotelėmis toliau nei draugai ir pažįstami, tačiau bent man asmeniškai dar neteko sutikti žmogaus, kuriam pavyko visiškai išsigyvendinti atidėliojimo įpročio. Kaip tai pakreipti sau naudinga linkme? Daugelis esame girdėję, o kai kurie ir aktyviai naudoja darbų sąrašus. Pats laikas tą darbų sąrašą kritiškai įvertinti ir pačius nesvarbiausius darbus perkelti į atidėliojimo sąrašą. Tai gali veikti ir kaip motyvacinė priemonė, nes, pamatę, jog piktybiškai atidėliojate pačius nesvarbiausius darbus, apsidžiaugsite supratę, jog nepasidavėte pagundai imtis mažareikšmių darbų ir atlikote tik pačius svarbiausius.

Mano patirtis: Prieš pradedant kiekvieną savo darbo dieną išsidėlioju darbus pagal svarbą ir skubą. Jei darbas užsiguli sąraše ilgiau nei 2 dienas, jį be skrupulų perkeliu į "Gal kada nors" sąrašą. Toliau dar gražiau - tą "Gal kada nors" sąrašą peržiūriu kartą per dvi savaites ir, jei ten yra darbų, kurių per artimiausią mėnesį neketinu atlikti, be skrupulų juos pašalinu ne tik iš savo galvos, bet ir iš šio paskutinės vilties sąrašo.

Kitą trečiadienį (13-03-27) pasidalinsiu paskutiniais 5 šio ciklo patarimais ir visi kartu išmoksime susitelkti ties pačiu svarbiausiu bei sudėtingiausiu darbu, išskaidyti jį į dalis ir taip panaikinti dėl didelės užduoties kylančią įtampą. 


read more "20 patarimų delsiantiems (III)"

Biblioteka: Napoleon Hill. "Mąstyk ir būk turtingas"

2013-03-18 ·
Užtenka tik pagalvoti ir turtai didžiule srove pradės plūsti į tave, kad nesuspėsi atsilaikyti. Taip pažodžiui suprastas Napoleon Hill knygos pavadinimas vieniems gali priminti pasaką, kitiems - neįgyvendinamą svajonę, o visų garsiausiai rėkiantys skeptikai nepraleistų progos apšaukti demagogu ir naivių iliuzijų skleidėju. Filmo "Secret" fanai iškart išbertų tiradą apie pozityvaus mąstymo galią, pridurdami, jog viską, kuo gali patikėti ir įsivaizduoti tu gali turėti. Kurie iš jų teisūs?

Jei tikėtume tuo, ką sako knygos autorius Napoleon Hill, jo asmeninis pavyzdys išties įspūdingas, nes parašyti šią knygą jam pasiūlė žymus amerikiečių plieno magnatas ir tuo metu vienas turtingiausių pasaulio žmonių Andrew Carnegie, kuris suintrigavo, atrodytų, nutrūktgalvišku sandoriu: 20 metų gilintis į sėkmingiausių žmonių biografijos bei asmenybės faktus be jokio atlygio. Šitas šykštuolis visai kuoktelėjo, pagalvotų neretas. Tačiau A. Carnegie ir nereikėjo eilinio žmogaus, jam reikėjo tikro fanatiko, kuris neskaičiuodamas laiko ir pastangų nuoširdžiai domėtųsi jam pavesta užduotimi. Būtent toks ir buvo Napoleonas Hillas.

Daugiau nei 10 knygų parašęs amerikietis - spalvinga asmenybė. Juk ne kiekvienas gali pasigirti buvęs JAV prezidento patarėju. Kita vertus, vienas iš pasiekimų psichologijos mokslo pradininkų ne tik skleidė teorines žinias, tačiau ir pats turėjo puikią galimybę jas pritaikyti. Knygoje pasakojama istorija apie N. Hillo sūnų Blairą, kuris gimė be ausų, tad gydytojai geranoriškai siūlė susitaikyti tuo, jog berniukas niekada negalės girdėti ir kalbėti. Vis dėlto, Napoleono Hillo tikėjimas buvo per stiprus, o susitaikėliškumo marškiniai - pernelyg svetimi, tad po gausybės pratimų bei pritaikius klausos aparatą, Blairas pagaliau galėjo girdėti ir kalbėti. Ar po tokios patirties kas nors galėtų N. Hillui paprieštarauti, jog neužtenka minties rakto tam, kad galėtum atrakinti turtų vartus?

Pačioje knygos pradžioje autorius iškart paaiškina, ką jis laiko turtais, nes labai dažnai darome klaidą turtus suvokdami vien tik per materialinę prizmę. Napoleonas Hillas išskiria 12 dalykų, iš kurių susideda tikrieji turtai, nors nė viename neužsimenama apie pinigus. Toks požiūris galėtų padėtų sutrumpinti turtingųjų laimės paieškas, nes be geros sveikatos, harmoningų santykių, gebėjimo bendrauti ir suprasti kitus žmonės sudėtinga įsivaizduoti laimingą žmogų, nesvarbu, kiek pinigų jis turėtų.

Be to, N. Hillas nesiūlo vien tik galvoti, jis skatina ir veikti bei tam pateikia įvairiausių patarimų. Vienas jų tinka ir materialiam turtui sukaupti - užsirašyti norimą turėti pinigų sumą, po to susikurti planą, kaip tai pasieksi bei atkakliai jo laikytis. Žinant, jog knygos pirmas leidimas pasirodė dar 1937-aisiais, galima teigti, jog būtent nuo šio amerikiečių autoriaus ir prasidėjo visiems puikiai žinoma ir šimtų tūkstančių sėkmės mokytojų vėliau pakartota tikslų siekimo formulė.

Tikslą sudėtinga pasiekti be pozityvaus požiūrio bei tinkamo emocijų derinio. Napoleono Hillo teigimu, stipriausios teigiamos emocijos yra tikėjimas, meilė ir seksas. Dar daugiau - be tikėjimo bet kokius turtus susikrauti bus sudėtinga, nes nuo tikėjimo prasideda visi stebuklai, tik tikėjimu įmanoma atverti dar neatrastas beribės žmogaus išminties kerteles.

Visus tuos, kurie tikisi susikrauti turtus ir patys vieni jais mėgautis teks nuvilti, nes, kaip teigia N. Hillas, labai retas atvejis, kai vienas žmogus savo sunkaus darbo dėka tampa turtingu. Daug svarbiau suburti bendraminčių komandą, kurioje kiekvienas realizuotų stipriausias savo savybes, o kartu siekdami bendro tikslo tikrai nueitų toliau, nei kiekvienas iš jų atskirai. Dirbant tinkamai valdomoje komandoje atsiveria nauji tiek mąstymo, tiek turtėjimo horizontai.

Kokie yra tie 12 dalykų, iš kurių susideda turtai? Kur prasideda kelias į tikrąjį turtėjimą? Kodėl taip svarbu nuolat mintyse kartoti tai, ką nori pasiekti? Iš ko susideda lyderystė? Iš kur galima semtis išminties? Kaip išlikti atkakliam, kai rankos pradeda svirti žemyn? Skaityk ir dėkis į galvą, nes kiekvienam iš šių klausimų knygoje yra skiriamas didelis dėmesys. Be to, joje rasite ir kaip ugdyti atkaklumą, 10 labiausiai žmones veikiančių dirgiklių, 7 svarbiausias teigiamas ir neigiamas emocijas bei daug kitų dalykų.

"Mąstyk ir būk turtingas" - knyga, kurią skaitant reiktų atsiriboti nuo pirminių stereotipų bei pažvelgus giliau pasistengti suprasti, ką iš tiesų autorius turėjo mintyje. Jei pavyks suprasti ne pažodžiui, o kartu ir pritaikyti siūlomas turtų pritraukimo technikas bei dar labiau praturtinti savo asmenybę - pagrindinis knygos tikslas bus pasiektas.

Įvertinimas: 7/10.

Kitą savaitę (13-03-25) "Bibliotekos" rubrikoje svečiuosis dar viena jau klasika tapusi saviugdos knyga - Dale Carnegie bestseleris "Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". Tai knyga, nuo kurios prasidėjo mano asmenybės kitimo kelias. Po savaitės visus tuos, kurie dar svarsto, ar pradėti, ar likti ten, kur esate, paskatinsiu paimti šią knygą į rankas ir leistis į nuostabią bei gyvenimą keičiančią kelionę.



read more "Biblioteka: Napoleon Hill. "Mąstyk ir būk turtingas""

"10 stiklinių vandens" - finalas

2013-03-15 ·
Keturios savaitės vandens. Keturios savaitės naujų potyrių, keturios savaitinės apžvalgos, 28 dienos kruopštaus kiekvienos išgertos stiklinės fiksavimo bei viltis, jog šį įprotį pavyks išlaikyti bent antra tiek. Keturios sekundės stiklinei. Keturi sakiniai įžangai į pabaigą.

Praėjusią savaitę rašiau, jog kiek sumažėjo išgerto vandens kiekis. Gal paskutinę savaitę jis dar labiau sumenko, o motyvacija toliau vykdyti eksperimentą pasiekė neregėtas žemumas? Dar daugiau - negi nepastebėjau nė vieno neigiamo dalyko, kuris atsirado pradėjus gerokai gausiau gerti vandenį? O gal pokyčiai pagaliau liovėsi ir, organizmui pripratus prie naujų vandens kiekių, grįžo tie sveikatos sutrikimai, kuriuos jau maniausi išsigyvendinęs? Intrigos sėkla pasėta, todėl pats metas judėti prie to, nuo ko ir prasideda kiekviena "10 stiklinių vandens" apžvalga - skaičių.

"10 stiklinių vandens" skaitliukas: 

Diena
Kiekis
01 diena
12
02 diena
10
03 diena
14
04 diena
13
05 diena
14
06 diena
15
07 diena
15
4 savaitė
93


Na ir driokstelėjau paskutinę savaitę - 93 stiklinės! Ne tik, kad 14 stiklinių pagerinau prieš tai buvusios savaitės rezultatą (praėjusią savaitę išgėriau 79 stiklines vandens), bet ir išgėriau bent 11 stiklinių daugiau nei bet kurią iš ankstesnių savaičių. Viso projekto metu per 28 dienas išgėriau 326 stiklines vandens, arba po beveik 12 per dieną. Tad džiaugsmingai galiu pareikšti, jog vieną iš pagrindinių eksperimento tikslų - uoliai laikytis plano - pasiekti pavyko!

Atvirai tariant, šis eksperimentas buvo paprasčiausias iš visų iki šiol aprašytų "Dešimtuke", o labiausiai turbūt dėl to, jog tai nereikalavo titaniškų pastangų - tiesiog prisimeni, jog tau reikia išgerti tam tikrą kiekį vandens tam tikru laiku ir tai užsirašyti. Viskas. Jokių bandymų suderinti 10 skirtingų įpročių bei skirti gausybę laiko visų jų apžvelgimui kiekvieną savaitę. Be to, vandenį gali gerti ir namie, ir darbe, ir mašinoje, ir sportuojant - bet kur, kur tik kyla noras. Po mėnesio gyvenant tokiu ritmu galiu konstatuoti paprastą faktą - kai užduotis išskaidoma į smulkias daleles ir jos atlikimas nereikalauja itin didelių pastangų, tačiau tai būtina kartoti nuolat, tokią užduotį atlikti bei paversti įpročiu išties nesudėtinga.

Viso eksperimentu metu patyriau daug įvairiausių pokyčių:

Apie pirmuosius 6 pokyčius jau rašiau ankstesnėse apžvalgose. Šią savaitę vyliausi, jog pavyks patirti bent du pokyčius bei taip išlaikyti pasikeitimų poros tradiciją ir paskutinę projekto savaitę. Deja, pavyko pastebėti vos vieną, tačiau labai reikšmingą pokytį - sumažėjusį nuovargio jausmą. Kadangi ryte keliuosi prieš šešias, tai kūnas natūraliai pradeda prašyti poilsio iki vidurnakčio likus dviems valandoms. "Chorų karai" ir "10 stiklinių vandens" į mano gyvenimą atėjo maždaug tuo pačiu metu, todėl sudėtinga išrinkti, kam turėtų atitekti visi laurai dėl tokio pasiekimo, nes, nors ir energijos išeikvoju žymiai daugiau, po dienos jaučiuosi žvalus ir net atėjus vidurnakčiui turiu pakankamai jėgų. 

Belieka tik viena intriga, kuri man neduodavo ramybės po kiekvieno "Dešimtuko" ar kito eksperimento - kaip pavyks to laikytis, kai liausiuosi skelbęs apžvalgas? Kaip rodo beveik 4 metų "Dešimtuko" patirtis, daugumos įpročių pavyksta laikytis gerokai ilgiau, nei projekto dekoracijas pakeičia kitos. Šį kartą 4 metų laukti nereikės, nes pirmąją tokią apžvalgą, kaip man sekasi ir toliau sistemingai gerti bent po 10 stiklinių vandens per dieną ketinu parašyti po mėnesio. Tuomet ir sau galėsiu atsakyti, ar šį iš pažiūros lengvai išsiugdytą įprotį pavyko išsaugoti. 

Apibendrindamas visą projektą noriu padėkoti savo merginai Jūratei, kuri įkvėpė mane šiam eksperimentui. Per keturias savaites gerokai pagerėjo savijauta, nuotaika, o labiausiai mane nustebino tai, jog nepatyriau jokių nepatogumų bei nepastebėjau nė vieno neigiamo pokyčio. Be to, supratau, jog kartais tiek nedaug tereikia, jog viskas pakryptų tau naudinga linkme. Kiekvienas didžiulis dalykas kadaise prasidėjo nuo mažyčio. Pabaigai kiekvienam norėčiau palinkėti visada surasti laiko stiklinei vandens! 


read more ""10 stiklinių vandens" - finalas"

20 patarimų delsiantiems (II)

2013-03-13 ·
Pavasaris - puikus pavyzdys, kaip galima vienu metu būti dvejose vietose - kalendorius rodo viena, o vaizdas už lango - visai ką kita. Panašiai ir žmogui - nors puikiai suprantame, kad reikia atlikti krūvą įvairiausių užduočių, tačiau delsiame iki paskutinės minutės, o tik tada, įjungę antrą kvėpavimą bei atsitvėrę nuo aplinkos viską izoliuojančia įtampos siena, galiausiai susikoncentruojame į turimus atlikti darbus. Nes tiesiog nebeliko laiko.

Kodėl žmogus taip lengvai pasiduoda pagundai imtis lengviausių veiklų, o tas, kurios reikalauja daugiau pastangų, susikaupimo bei ryžto, atideda iki tada, kai produktyviausios dienos valandos jau užmaršty, o pats užduoties atlikimas primena bandymą nukirsti medį mediniu pjūklu?

Būtent todėl prieš savaitę dienos šviesą išvydo pirmasis rašinių ciklo "20 patarimų delsiantiems" straipsnis, kuriame sužinojote, kaip atrasti tikrąją motyvaciją, susidėlioti darbus pagal svarbą bei įvertinti galimas jų neatlikimo pasekmes. Šiandien pasidalinsiu dar 5 patarimais, kurie padės geriau analizuoti save ir atskirti tai, kas mums padeda, o kas trukdo atlikti tam tikras užduotis. Tai padės įvertinti savo galimybes ir nuo šiol atlikti tik tas užduotis, kurios sekasi geriausiai, o kitas tiesiog deleguoti.

1. Įvertink savo gebėjimus. 

Kiekvienai pareigybei reikalingas tuzinas įvairiausių gebėjimų. Pavyzdžiui, jei esate vadybininkas, turite mokėti bendrauti, planuoti savo laiką, ieškoti klientų, analizuoti savo veiklą, gebėti prisiimti atsakomybę už rezultatus bei dar daug kitų dalykų. Susirašykite visus svarbiausius savo pozicijai reikalingus gebėjimus ir įvertinkite save ties kiekvienu iš jų nuo 1 iki 10. Kokios yra stipriausios jūsų pusės? Kur reikėtų pasitempti? Labai dažnai būna taip, kad bendram rezultatui didelę įtaką daro silpniausioji jūsų gebėjimų grandis. Būtent dėl tos silpniausios savybės ir kyla pagunda vis atidėlioti, nes ta veikla nesiseka taip gerai, todėl natūraliai norime išvengti to, kas sukelia blogas emocijas.

Mano patirtis: Iki šiol neteko daryti minėto pratimo popieriuje, tačiau mintyse visuomet žinau, kurios mano savybės darbe man labai padeda, o kurias galėčiau patobulinti. Tenka sutikti, jog dažniausiai atidėlioju ten, kur jaučiuosi mažiausiai stiprus. Tiesa, kartais pasitaiko, jog paslystu ir tose srityse, kurias laikau stipresnėmis, tačiau prireikia labai mažai laiko grįžti į teisingą kelią. Geriausias vaistas - išankstinis kiekvienos dienos planas ir atsakingas jo laikymasis.

2. Koncentruokis į svarbiausius darbus.

Banalu sakyti, jog laiko visi turime tiek pat. Dar banaliau, jog nuolat turime krūvas darbų ir nieko nespėjame padaryti - tai laiko planavimo spragos. Jas kamšyti galima apgaunant save ir atidėliojant pačius nesvarbiausius darbus. Viskas paprasta - juk vis tiek kažkurias užduotis norėsis atidėti, tai geriau pradėti nuo svarbiausių ir mėgautis žinant, jog tai, kas svarbiausia, jau atlikta, o jeigu ne, tai galima skirti joms daugiau laiko. Labai geras įprotis yra tiesiog ignoruoti tuos darbus, kurie visiškai nesvarbūs, nors pradžioje jį išsiugdyti tikrai gali kainuoti daug pastangų. Jei taip nutiks, visada paklauskite savęs "ar aš dabar atlieku patį svarbiausią darbą šiuo metu?" Jei atsakėte neigiamai, turite puikią progą grįžti prie svarbesnio darbo ir pasidžiaugti, jog sugebėjote įveikti atidėliojimo demoną savyje.

Mano patirtis: Jei viskas būtų kaip vadovėlyje, gyvenimas būtų pernelyg nuspėjamas ir prarastų didžiąją dalį savo spalvų. Todėl mielai sutiksiu su tais, kurie sako, jog sudėtinga visą laiką koncentruotis tik į svarbiausius darbus. Pastaruoju metu pradėjau praktikuoti naują dalyką - planuodamas kiekvieną dieną išskiriu svarbiausią tos dienos darbą, nuo kurio ir pradedu. Kai jį atlieku, pasveikinu save, jog dieną jau praleidau prasmingai. Kuo daugiau mažų pergalių - tuo silpnės noras delsti, nes patirsite daugiau teigiamų emocijų ir jausitės savo dienos valdovais, užuot buvę aplinkybių, nesibaigiančių atsakomybių ir vėluojančių darbų įkaitais.

3. Ruoškis atsakingai.

Prieš atliekant kiekvieną svarbesnį darbą tiesiog būtina pasiruošti. Atrodytų, toks paprastas dalykas, smulkmė, tačiau daugelis apie tai nė nesusimąsto. O kai silpnas pasiruošimas, tai veltui švaistai laiką, nes tam tikru momentu užstringi ir negali pajudėti iš vietos. Tokiu atveju labai gerai padeda David Allen siūlomas principas prie kiekvienos užduoties nurodyti kitą veiksmą. Dar geriau - suplanuoti visą veiksmų seką. Kartais atrodo, jog užduotis kartotinė ir nieko čia naujo neprigalvosi, tad kam ruoštis, viskas pavyks automatiškai. Ironiška, tačiau, jeigu užduotį bent kartą atidėliojote, labai galimas daiktas, jog ji nekelia pačių maloniausių emocijų, o taip dažniausiai yra todėl, jog trūksta įgūdžių ją atlikti labai gerai, todėl pasirinkimas viską daryti automatu greičiausiai veda prie dar vieno galimo nepasitenkinimo. Jei norite nebelaipioti ant to paties grėblio, išanalizuokite tai, ko trūksta labai geram užduoties atlikimui ir įneškite reikalingus pokyčius.

Mano patirtis: Turiu pripažinti, jog šioje srityje tikrai reiktų patobulėti. Viskas, ko imdavausi nuo mažų dienų pavykdavo savaime arba įdedant mažai pastangų. Todėl sąmoningai nuvertindavau pasiruošimo svarbą, nes vis tikėdavausi, jog viskas ir taip pavyks. Vis dėlto, kuo toliau, tuo labiau įprantu skirti laiko ruošiantis ypač svarbių darbų atlikimui, tad tikiuosi, jog ateityje ir šį įprotį pavyks išsiugdyti.

4. Daryk tai, ką sugebi geriausiai.

Jei pritaikėte pirmą patarimą, tai jau įvertinote savo gebėjimus ir turite sąrašą tų, prie kurių puikuojasi aukščiausi balai. Dabar pats laikas savęs paklausti: "kuris gebėjimas man atnešė daugiausiai sėkmės?" Kai atrasite, kas jums labiausiai sekasi bei ką labiausiai mėgstate savo darbe ir ištobulinsite tai, viskas eisis daug geriau ir atidėliojimas praras prasmę. Jei į šiuos klausimus sudėtinga rasti atsakymus - galbūt tai ženklas, jog laikas keisti darbą, nes galbūt užimate kito žmogaus vietą?

Mano patirtis: Kadangi turiu asistentę, tai dalį užduočių galiu patikėti jai, o pats koncentruotis į tas, kurias sugebu geriausiai. Tačiau, kaip teigia Darius Pietaris, tikras profesionalas yra ne tas, kuris padaro tik tai, kas jam labiausiai sekasi, bet ir tai, ką reikia padaryti. Be to, žinojimas, ką atlieki geriausiai veikia ir kaip papildoma motyvavimo priemonė, nes, kai kitą kartą imsiesi to, kas anksčiau pavykdavo labai gerai, tu būsi užtikrintas, o tuomet sėkmės tikimybė gerokai padidės.

5. Atrask labiausiai ribojančius faktorius.

Labai svarbu nuolat analizuoti savo veiklą bei išmokti pastebėti tiek gerai pavykusius dalykus, tiek tuos, kuriuos buvo galima patobulinti ir pakreipti įvykių eigą sau naudinga linkme. Suraskite tas vietas, ties kuriomis užstringate dažniausiai, tuos faktorius, kurie riboja jūsų produktyvumą bei kiša pagalius į ratus kelyje į sėkmę. Tik pašalinę trukdžius darbą atliksite greičiau bei sutaupysite daugiau laiko, kurį galėsite skirti kitiems svarbiems darbams ir taip padidinsite produktyvumą.

Mano patirtis: Savo veiklos analizei skiriu laiką po darbo ir/arba savaitgalį, kai atlieku savaitinę tikslų suvestinę. Iš patirties galiu pasakyti, jog labai sudėtinga rasti laiko tobulinti tam tikrus pastebėtus minusus, nes laikas nelaukia ir nuolat reikia siekti gerų rezultatų. Vis dėlto, jei tą patį minusą pastebiu antrą ar netgi trečią kartą - tai rimtas signalas, jog prieš judant pirmyn reikia rasti būdą, kaip visa tai sutvarkyti. Juk nėra nieko blogiau, nei dirbti dar ilgiau ar sunkiau ir vis nebūti patenkintu pasiekiamu rezultatu. Kartais tereikia minimalių korekcijų ir viskas susitvarko.

Lygiai po savaitės (13-03-20) pasikalbėsime kaip įtikinti save veikti bei paieškosime geriausio maršruto prie tikslo.


read more "20 patarimų delsiantiems (II)"

Biblioteka: Eliyahu Goldratt. "Tikslas"

2013-03-11 ·
Prieš dvidešimt tris metus lietuviai pasiekė savo tikslą ir išsilaisvino iš kelias dešimtis metų trukusios sovietinės okupacijos gnybtų. Ta proga nepraleidžiame galimybės pasirodyti labai jau pilietiški ir hiperbolizuotai pademonstruoti savo rūpestį lietuvišku rytojumi, o butaforiniai sveikinimai ant "Facebook" sienos mums reiškia daugiau nei ant kiekvieno pastato plevėsuojanti (ar bent jau teoriškai turinti plevėsuoti) trispalvė. Visiškai neatsitiktinai šiandien "Bibliotekos" rubrikoje apžvelgsiu Eliyahu Goldratt knygą "Tikslas".

Nežinau, kaip jums, bet man vos tik išgirdus, jog knyga bus apie tikslą, pirmos asociacijos būna apie savo norų/troškimų/minčių užsirašymą popieriaus lape bei plano jiems įgyvendinti sukūrimą. Atrodytų, lyg šimtą kartų girdėta istorija kiek kitais žodžiais pasakojama iš dar vienų lūpų. Ši knyga - kitokia. Jei jums reikia asmeninių tikslų pasiekimo vadovėlio, tai šioje vietoje galite spausti raudoną kryžiuką viršutiniame dešiniajame lango kampe, nes knygos mastas - daug platesnis. "Tikslas" - knyga tiems, kas turi savo verslą ar bent jau vadovauja padaliniui, tačiau nuolat kelia klausimą: kaip mes galėtume uždirbti daugiau?

Žydų fizikas bei filosofijos mokslų daktaras Eliyahu Goldrattas parašė daugiau nei 10 knygų, kurių bent pusė žavi savitu stiliumi, vadinamu verslo novelė. Vienas dalykas sudėtingus verslo procesus aprašyti "sausa", verslui būdingu žargonu prisotinta kalba, o visai kitas - įpinti tai į grožinę istoriją. Kadangi teko skaityti tiek vienokios, tiek kitokios literatūros, galiu patikinti, jog verslo novelės stiliumi parašytas knygas įsimenu geriau. Be to, E. Goldrattas yra ir apribojimų teorijos autorius, o apie jos pasekėją Lietuvoje Nerių Jasinavičių "Dešimtuke" jau rašiau apžvelgdamas seminarą "Vadovas: įmonės apribojimas ar variklis?"

Tad kuo gi ypatinga ta verslo novelė? Pradžia - kaip iš pigoko ir snobiškumu dvelkiančio holivudinio filmo: vienos gamyklos padalinio vadovui Aleksui atėjo sunkūs laikai, nes gamykla nedirba pelningai, o akcininkai svarsto apie jos uždarymą, jis kiauras dienas ir vakarus leidžia darbe, todėl šeimoje nuolat įsiplieskia konfliktai dėl neištesėtų pažadų, laiko praleisto kartu stokos ir atotrūkio nuo žmonos bei vaikų. Atrodytų, jog tas žmogus tiesiog tapo aplinkybių įkaitu, o tos aplinkybės tarsi susimokė prieš jį ir nuolat krečia šunybes, kurių Aleksas nespėja suvaldyti. Ir kai jau viskas ima kristi iš rankų, o galvoje pradeda dygti pirmieji pasidavimo daigai, Aleksas sutinka fizikos profesorių Jonah, kuris jį užveda ant kelio ir padėtis ima keistis.

"Tiksle" puikiai atsiskleidžia nuolat besimokančio bei kitus ugdančio lyderio portretas. Verta pastebėti, jog Jonah konsultuoja Aleksą koučingo principu - ne duodamas konkrečius patarimus, kuriuos tereiktų nemąstant pritaikyti, bet keldamas klausimus ir provokuodamas jį mąstyti. Kuomet rezultatai pradeda gerėti, Aleksas šiuo smegenų šturmo virusu užkrečia ir visą savo komandą, kuri per kelis mėnesius nuolat optimizavo savo veiklą bei pradėjo dirbti pelningai. Sėkmė aplankė ir Aleksą - jis ne tik tapo gamyklos vadovu, tačiau ir susitaikė su nuo jo kuriam laikui atsiskyrusia žmona.

Vis dėlto, ne muilo operą primenanti pradžia ar pabaiga čia svarbiausia. Didelis dėmesys knygoje skiriamas pačiam verslo suvokimui bei vertinimui. Daugumos verslų vadovai į viską žiūri pernelyg primityviai, vertindami savo verslo sėkmę pagal kelis kriterijus: pajamos, išlaidos, inventorius bei pelnas/nuostoliai. Netgi šios sąvokas dažnai interpretuojamos klaidingai, todėl dauguma vadovų nepaliauja savęs plakę klausimų rimbais, nes, nors jų vertinami rodikliai iš esmės geri, verslas neatrodo dirbantis pilnu pajėgumu. Čia į pirmą planą ateina ir apribojimų teorija, iškart mesteldama klausimą "kas yra pagrindinis trukdis, dėl kurio verslas neišnaudoja visų galimybių?"

Knygoje nesistengiama pataikauti nusistovėjusiai nuomonei, todėl vienas po kito į skutelius plėšomi stereotipai. Pavyzdžiui, kaip reaguotumėte, jei jums pasakytų, jog tam tikrais atvejais yra naudinga, jog darbuotojas sėdi be darbo arba tai, kad nebūtinai pagaminti maksimalų produkcijos kiekį? Dar daugiau - šalia anksčiau minėtų verslo vertinimo kriterijų įvedami ir keturi išvestiniai kriterijai, kurie daug tiksliau parodo tuometinę verslo sveikatą bei išryškina "butelio kaklelius" - sritis, kurios trukdo plėstis.

Kokie tie nauji vertinimo kriterijai? Nuo ko pirmiausia turėtų pradėti komandos vadovas, jei patenka į sudėtingą situaciją? Kaip motyvuoti komandą dirbti esant visiškoje nežinioje? Kaip suvaldyti pokyčius? Kaip bendrauti su vadovybe siekiant laimėti kuo daugiau laiko? Visi šie klausimai veda į Eliyahu Goldratt knygą "Tikslas", o atsakymai į juos padės rasti kompasą kelyje į naujus verslo bei asmenybės horizontus.

"Tikslas" - daugiau nei knyga, pramoga ar lengvai skaitoma nauja informacija. Tai - savotiškas verslo lyderio vadovėlis, kuris skatina mąstyti, ieškoti bei pateikia užuominų galimiems sprendimams. Užuot vis keliavę tuo pačiu keliu ir susidūrę su ta pačia kliūtimi, atraskite naują požiūrio kampą, nes kelias į tikslą nebūtinai yra tiesus ir lygus. Kartais reikia keliskart grįžti į pradžią, kol suvoki, kaip judėti toliau. Tegul "Tikslas" ir būna ta kelrode kiekvieno verslininko žvaigžde.

Įvertinimas: 8/10.

Lygiai po savaitės (13-03-18) nubrauksime dulkes nuo Napoleono Hillo knygos "Mąstyk ir būk turtingas". Ši knyga tituluojama viena iš svarbiausių saviugdos srityje, o ją cituoja bei knygoje išdėstytomis mintimis remiasi daugelis sėkmės mokytojų. Kuo ši knyga tokia ypatinga ir ar iš tiesų užtenka tik mąstyti ir turtai ateis savaime? Kitą pirmadienį turėsime galimybę sužinoti.



read more "Biblioteka: Eliyahu Goldratt. "Tikslas""

"10 stiklinių vandens" - III savaitė

2013-03-08 ·
Mielos moterys, paruoškit indus su vandeniu, nes šiandien yra vieną iš trijų progų per metus, kai itin retai staigmenas darantis jūsų vyriškis bent jau teoriškai turėtų grįžti su gėlėmis, o jums nereiktų galvoti "ką ir vėl tas bjaurybė prisidirbo".  Tuo tarpu indai su vandeniu, dažniausiai stiklinės ir puodeliai, mano rankose vien per dieną atsiduria gerokai daugiau nei triskart. Ir jų tikrai paskui neužpildau gėlėmis. Taip aš siekiu prieš tris savaites išsikelto tikslo - išgerti bent po 10 stiklinių vandens kasdien, o savo patirtį aprašyti "Dešimtuke".

Prieš savaitę minėjau, jog sudėtinga bus išgerti daugiau, nei 82 stiklines vandens . O gal tai vis dėlto pavyko? Ar atvirkščiai - po vienos labai rezultatyvios savaitės sekė štilis? Be to, kaip toks staiga padidintas suvartojamo vandens kiekis atsiliepė alkio/sotumo pojūčiui? Visus šiuos ir dar daugiau klausimų atsakysiu jau netrukus!

"10 stiklinių vandens" skaitliukas: 

Diena
Kiekis
01 diena
12
02 diena
10
03 diena
10
04 diena
10
05 diena
11
06 diena
14
07 diena
12
3 savaitė
79


Iš patirties galiu pasakyti, jog trečią savaitę laikytis naujo įpročio visada būna paprasčiausia, nes viskas jau vyksta savaime. Kiekvieną rytą jau praktiškai nevalingai pradedu su dviem stiklinėmis vandens iškart, darbe maždaug kas valandą-dvi papildau vandens atsargas stiklinėje, o vakare vykstančios "Chorų karų" repeticijos prideda paskutines tos dienos stiklines. Ši savaitė buvo labai panaši į praėjusią - kiekvieną dieną laikiausi plano išgerti bent po 10 stiklinių, o 4/7 dienų šią normą netgi viršijau. Bendras išgerto vandens kiekis - 79 stiklinės buvo vos 3 stiklinėmis mažesnis nei praėjusią savaitę. Liko tik savaitė, o intrigos net dvi - kaip pavyks laikytis plano per ją ir kaip pasibaigus viešam savaitiniam projekto aprašinėjimui "Dešimtuke".

Per tris savaites patyriau keletą išties įdomių pokyčių. Jau rašiau, jog užteko tik savaitės, kad įprasčiau fiksuoti kiekvieną išgeriamą stiklinę vandens ir galiausiai žinočiau bendrą kiekį. Be to, gerokai sumažėjo galvos skausmas bei tvinkčiojimas. Per antrą savaitę (o ir iki jos) džiaugiausi nepapildęs peršalimo ligos patale gulinčių gretų, dar daugiau - nugarą dabar skauda gerokai mažiau. Vis pagaudavau save mąstydamas - ar ne per daug pokyčių per tokį trumpą laiką? Gal trečiąją savaitę taip ir sustosiu arba netgi atsiras neigiamų pokyčių? Šie klausimai neramino visą praėjusią savaitę.

Ši savaitė buvo labai įtempta - daug darbų, ypač parduodamų butų apžiūrų vakarais, o kur dar "Šachmatinio choro" repeticijos, tai gyvenau tokiu ritmu, jog iš namų išeini prieš septynias, o grįžti apie vidurnaktį. Kai toks grafikas apie reguliarią mitybą galima tik pasvajoti. Paprastai tai reiškia, jog tam tikrą laiką būni alkanas, o po to tiesiog "atsigriebi". Tokia pribėgtinė mityba - sparčiausias kelias į antsvorį. Kaip manote, kodėl 30% amerikiečių turi antsvorio? O gi todėl, kad jie nejaučia skirtumo tarp "skysčių" ir "vandens" bei nuolat geria saldikliais prisotintus gazuotus gėrimus, kurie ne tik, kad nenumalšino troškulio, bet ir virsta riebalais. Be to, nuolatinis alkio ar troškulio pojūtis kyla dėl žemo energijos lygio. Smegenys gali pasirinkti, ar energiją imti iš vandens ar iš kraujyje cirkuliuojančio cukraus. Dar daugiau - žmogus neatskiria troškulio bei alkio pojūčio ir abu šiuos norus laiko raginimu valgyti. Mano pastarųjų kelių savaičių patirtis rodo, jog per ganėtinai trumpą laiką pavyko sumažinti alkio pojūtį, o svoris nukrito 5%. Tad kokios dietos, mielos moterys? Gerkite vandenį!

Dar vienas dalykas, kurį man pastarąją savaitę teko pastebėti, susijęs su savaitgalio pramogomis. Nors nesu iš tų, kurie reguliariai vartotų alkoholį ar tuo labiau tai darytų dideliais kiekiais, praėjusį penktadienį vieną progą teko paminėti ir su tauriaisiais gėrimais. Vienas iš draugų buvo minėjęs, jog, jei išgersi bent 2-3 stiklines vandens prieš miegą, tai kitą rytą padėtis burnoje toli gražu neprimins karo, o ir pačios dienos nesinorės išbraukti iš gyvenimo. Žinoma, reiktų paminėti, jog tas vakaras nebuvo pažymėtas pergėrimu, kai prisimeni tik vakaro pradžią, o vėlesnis vakaro peizažas primena atminties fragmentų dėlionę ar, juo labiau, kartojimo mušantis į krūtinę, jog daugiau taip - niekada. Tuo pačiu norėjosi patikrinti, kiek patikimas yra draugo minėtas metodas. Ir išties, suveikė. Atrodytų, kas čia netikėto - alkoholio vartojimas skatina dehidrataciją, tad, jei sumažėjo vandens kiekis organizme, būtina jį atstatyti. Tad, jei tuo pasirūpintume ir tokiomis akimirkomis, kai išsijungia stabdžiai, būtų daug lengviau išvengti pasekmių. 

Trys savaitės - šeši didesni/mažesni pokyčiai. Jei tektų išskirti patį svarbiausią, turbūt rinkčiausiai tarp sumažėjusių galvos ir nugaros skausmų. Juk ko verta tavo diena, jei veriantys skausmai trukdo susikoncentruoti į veiklas. Apskritai, kuo toliau, tuo labiau suprantu, jog vanduo tiesiog būtinas gerai sveikatai palaikyti, o jei šalia to sportuoji bei suderini mitybą - gali jaustis nepalyginamai geriau. Baigti norėčiau vienu įkvėpiančiu pavyzdžiu - vienas kolega šią savaitę grįžo iš pasaulinės mano atstovaujamos nekilnojamojo turto bendrovės konvencijos ir papasakojo jam įstrigusią savininkų bei įkūrėjų istoriją, kurie dabar yra įkopę į septintąją dešimtį, o su amžiumi užklupusios sveikatos problemos buvo privertusios vėl iš naujo mokytis vaikščioti. Ir nors šie žmonės yra turtingiausi Arizonos (JAV) valstijoje, tačiau, kaip teigė, "ko verti tie turtai, kai tu vos gali pajudėti". Tai tik dar kartą parodo, jog sveikata yra pats brangiausias turtas.

Kitą penktadienį (13-03-15) universaliai pripažįstamos šventės nebus, nebent paskutinė "10 stiklinių vandens" apžvalga. Vis dėlto, dėti tašką ties pačiu projektu dar anksti, nes yra minčių įnešti tam tikrų naujovių. Kokios jos ir ar bus apskritai - sužinosite po savaitės!


read more ""10 stiklinių vandens" - III savaitė"